Turas jau įpusėjo, aplankėte nemažai miestų. Ką spėjote pamatyti, įsidėmėti per šį laiką? Ar Lietuvos miestų jaunimas – skirtingas?
Mūsų nuotaika labai gera, kuo toliau – tuo įdomiau. Kelionė per mažesnius Lietuvos miestus atveria šiek tiek kitokį mūsų šalies vaizdą, nei esame pratę matyti. Visi susitikimai su jaunimu buvo labai įdomūs. Jaučiame, kad tokių akcijų labai reikia tiems kas dar savęs ieško, yra kelyje.
Kiekvienas miestelis turi savo temperamentą, nuotaiką. Jurbarke viskas kitaip nei Alytuje, o Kaune – dar trečiaip. Skirtingas ir jaunimas. Tiesa, visur – labai gražus, žingeidus, jautrus. Gal tik truputį apleistas. Tai viena iš priežasčių, kodėl „Kitas kampas“ nusprendė prisidėti prie šios akcijos. Norime, kad jauni žmonės pajustų dėmesio ir šilumos pliūpsnį. Kol suaugę daro karjeras, pamiršta, kad jauniems žmonėms svarbiausia gauti meilės. Keliaujame, kad ja pasidalytume, primintume, jog yra šiek tiek vyresnių žmonių, kuriems – ne tas pats, kaip gyvena ir jaučiasi jaunimas.
Jūsų susitikimai su jaunimu – interaktyvūs. Ar veiklose, diskusijose, kurias organizuojate, yra iššūkių, nepatogių klausimų?
Suprasdami, kad jauni niekur nesimokantys ir nedirbantys žmonės tokioje situacijoje atsidūrė ne savo valia, vengiame pamokslauti. Priešingai – remiamės kūrybiškumu, skatiname priimti save tokį, koks esi. Kartais tai reiškia ir savo trūkumų pavertimu privalumais.
Žvelgdami iš tokio kampo – juk ir vadinamės „Kitas kampas“ – provokuojame kitaip pasižiūrėti į savo situaciją. Ne kaip į akligatvį ar pasaulio pabaigą, bet kaip į situaciją, iš kurios vienintelis kelias – aukštyn, įveikiant visas kliūtis.
Atvykus į susitikimą būtinai įsitraukti į improvizaciją? Ar galima tiesiog stebėti?
Be abejo, tiesiog stebėti galima. Manau, kad stebėtojas nėra pasyvus. Stebėti, išgirsti, pamatyti šiais laikais kartais reiškia daugiau nei rėkauti ir kažkur bėgti. Tai visiškai natūralu, nes savęs vis dar ieškantys jauni žmonės galbūt nesmagiai jaučiasi lekiančioje visuomenėje. Tad suteikiame jiems galimybę viską stebėti iš distancijos ir, kaip sakoma, skubėti lėtai. Taigi – per mūsų susitikimus vieni gali ramiai pabūti, o kiti – prisijungti prie veiklų.
Naudingų, įkvepiančių dalykų gali pasisemti ir vyresni jaunuoliai, artėjantys prie 30-ojo gimtadienio, galbūt jau turintys savo šeimas?
Ar bendraujame su vaikais, ar su senyvo amžiaus žmonėmis, ar su įvairaus amžiaus jaunimu – mūsų santykis vienodas. Neskirstome žmonių pagal amžių, lytį, šeimyninę padėtį ir t. t. Su visais pirmiausia bendraujame kaip su asmenybėmis. Svarbiausia, kad žmogus atėjo, dalyvauja, o tai reiškia, kad jam būtinai pasiseks.
Beje, šioje akcijoje nesiekiame suteikti atsakymų į tam tikrus klausimus. Mūsų tikslas – pažadinti žingeidumą, norą kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Jeigu tie klausimai kils ir į juos galės duoti atsakymus Darbo birža, Jaunimo darbo centrai ir panašios su jaunimu dirbančios įstaigos, mūsų misija bus įvykdyta.
