„Respublika“ jau spausdino Valdovų rūmų atstatymo kritikų pasisakymus. Šiandien suteikiame žodį tiems, kurie šią savaitę virš rūmų iškėlė bokšto šalmo smailę su originalia Lietuvos tūkstantmetį simbolizuojančia vėtrunge ir liepos 6-ąją - Valstybės dieną - rūmus atvers pirmiesiems lankytojams.
Atviras pokalbis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi, mokslų daktaru Vydu Dolinsku.
Visada siekė rimtos diskusijos
- Keistas dalykas: liepos 6 d. - Lietuvos valstybės dieną – Valdovų rūmai atvers duris, o vietoj džiaugsmo sklinda piktas urzgėjimas ir šnypštimas. Skauda?
- Apmaudu. Visąlaik siekėme rimtos mokslinės diskusijos, kai ant stalo dedami visų mokslinių tyrimų ir atradimų rezultatai, jie lyginami ir ieškoma geriausių, tiksliausių sprendimų. Taip dažniausiai ir buvo.
Tačiau dalis žmonių vietoj palaikymo, konkretaus prisidėjimo, pagalbos skleidė vien priešpriešą. Kai yra pateikiamas „argumentas“ - aš esu prieš todėl, kad esu prieš - normalus bendravimas beveik neįmanomas. Mus puolė ir tie, kurie nė karto neapsilankė Valdovų rūmuose, nesusitiko su ten dirbančiais mokslo žmonėmis. Jiems nereikėjo bent kiek detalesnio susipažinimo. Jų piktos, rimtais argumentais nepagrįstos nuomonės nepasidėsi ant stalo kaip įrodymų. Tai vien tulžis.
- Bet juk atidarymo šventei užsakyti orkestrai, valstybių vadovams išsiuntinėti kvietimai ir programos, parengtos rūmų apžiūros schemos, rengiamos ekspozicijos ir parodos, parodos, parodos. Šventei ruošiasi Pasaulio lietuvių bendruomenė, tūkstančių tūkstančiai žmonių, kurie aukojo didelius ir mažesnius pinigus, o kai kas ir visas savo gyvenimo santaupas. Ar ne laikas paduoti vienas kitam rankas ir aprimti. Juk tą mes mokame daryti. Ar beverta, ar gražu apkalbėti kūdikį, kuris jau gimė ir auga kančiose? Šis „vaikas“ gimė Seimo priimtu Valdovų rūmų atkūrimo įstatymu dar 2000-aisiais ir atitinkamais Vyriausybės patvirtintais ir išduotais „gimimo liudijimais“?
- Tikra tiesa - bent jau šventės išvakarėse vertėtų susilaikyti nuo aštresnių komentarų. Mes esame atviri. Čia atsidėję dirbantys žmonės niekada nieko nežemino ir niekada nieko nepuolė. Atvirkščiai, jie gynė Seimo ir Vyriausybės pagimdytą ir paties prezidento pakrikštytą ir palaimintą kūdikį. Negalima rūmų ir jų atstatytojų niekinti vien todėl, kad ten, kai kurių oponentų manymu, dirba ne tie žmonės arba atstatymo darbams vadovauja ne tie vadovai.
Negana to, kad niekinama pati Valdovų rūmų atstatymo idėja, be jokių rimtų argumentų nuvertinamas ten dirbančių mokslo žmonių, architektų, restauratorių, kruopštus ir sudėtingas statybos inžinierių darbas. Per pastaruosius 20 metų atlikta tiek įdomių ir reikšmingų mokslinių tyrimų ir archeologinių darbų, kiek nebuvo padaryta per 100 metų.
Kapojamės, lyg būtume svetimi
- Bet tarp rūmų kritikų yra žmogus, parašęs „Lietuvos istoriją“. Tai ne šiaip kokių nors laborantų išvedžiojimai.
- Lietuvos istorijos knyga - didis darbas. Labai puiku, kad tokia istorija parašyta. Pats šį mokslinį darbą labai vertinu. Tačiau mokslo pasaulyje manoma, kad nei paskelbti tikrai vertingi istoriniai darbai, nei mokslo įstaigoje užimamos administracinės pareigos, nei ministrų, politikų, vadovų postai šiuolaikinio pasaulio bendruomenėje nesuteikia indulgencijos būti galutinės, nesikeičiančios ir kitų nuomonių bei mokslo įrodymų nepripažįstančios tiesos skleidėju.
Dėl vieno vienintelio, labai paprasto dalyko: kiekviena naujoji mokslininkų karta, remdamasi tuo, kas atrasta, ir pati pasaulio archyvuose ir naujuose archeologiniuose tyrinėjimuose atradusi naujų įrodymų, gali parašyti ir, tikiu, parašys naują, kitokią Lietuvos istoriją, o dar ateisiančios kitos mokslininkų kartos naujai ir ir talentingai parašys kitas Lietuvos valstybės istorijas. Galbūt ne vienas, o sujungę savo žinias, naują išsilavinimą, naujus mokslo duomenis, naują požiūrį į visa tai, kas padaryta nuėjusių kartų.
Mes dar turime galimybių atrasti naujų žinių apie save ir savo valstybę, ne visi pasaulio archyvai iščiupinėti. Būtų nuostabu, jeigu susivienytume būtent tokiai misijai, o ne kapotumės tarpusavyje, lyg būtume svetimi. Juk Valdovų rūmų atstatymas suteikė galimybę eiti naujų archyvinių dokumentų paieškos linkme. Darbų užteks šimtmečiams, todėl neverta tapti nepajudinamais mokslo sfinksais.
Patikima sistema
- Pasigirdo nepritarimų pirkiniams, kelta abejonių dėl kainų, autentiškumo, sąsajų su Didžiąją Lietuvos Kunigaikštyste.
- Kartais tokie kaltinimai pribloškia. Juk interneto duomenų bazėje, leidiniuose ne tik skelbiama apie kiekvienos įsigytos vertybės kainą, bet ir pateikiama pagrindinė atribucinė informacija – inventoriaus numeris, pavadinimas, sukūrimo vieta, laikas, medžiagos, matmenys, įsigijimo šalis. Pateikiamas trumpas kiekvieno kūrinio vertės ir jo paskirties aprašymas, reikalingumas, atliekami restauravimo darbai.
Skelbiama kiekvienos vertybės fotografijos, nurodoma, kur ji eksponuojama, laikoma specialioje saugykloje ar atiduota į restauracines dirbtuves. Viskas, kas perkama ar yra nupirkta už biudžeto pinigus, prieinama patikrinti, apžiūrėti kiekvienam Lietuvos piliečiui. Tam sukurta ir jau kelintus metus veikia įsigytų vertybių paroda.
- Tačiau girdėti balsų, kad taip nėra su vertybėmis, įsigytomis už Valdovų rūmų fondo lėšas.
- Valdovų rūmų paramos fondo lėšomis įsigytų vertybių kainos neskelbiamos, nes tai ne muziejaus, o paties fondo prerogatyva. Tačiau visuomet, jei tik iškyla reikalas ir atsiranda noras, visų įsigytų ir atrinktų vertybių sąrašai su trumpais kūrinių apibūdinimais ir kainomis pateikiami Lietuvos Vyriausybės atstovams, Kultūros ministerijos darbuotojams, Komisijos LDK valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimais vadovams, Valstybės kontrolės pareigūnams, Seimo nariams ir t.t.
Visa tai daroma tam, kad būtų kaip įmanoma greičiau užbaigta prasimanymų, nuogirdų, gandų kampanija. Tačiau turiu pabrėžti, kad daugelis rimtų pasaulio muziejų esamų ir įsigytų vertybių kainų viešai neskelbia. Tokie yra vertybių saugojimo principai. Bet juk mūsuose visi nori žinoti ir kitiems pasakyti, kiek kokių turtų ir kokios vertės esame sukaupę ir net kur juos rasti.
- Kokia vertybių įsigijimo sistema ir ar ji yra patikima?
- Veikia dar 2005-aisiais įsteigta speciali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerams atrinktų istorinių meno vertybių įsigijimo komisija. Vertybėmis atrinkti, įvertinti, eksportuoti, dokumentams sutvarkyti yra pasitelkiami kompetentingi Lietuvos ir užsienio specialistai. Visi išvežimo leidimai išduodami oficialių valstybinių paveldo apsaugos institucijų, tie leidimai kartu yra labai svarbus Valdovų rūmams įgyjamų vertybių ekspertinis autentiškumo patvirtinimas.
Pasirašomos oficialios įsigijimo sutartys, vertybių perdavimo ir perėmimo aktai, kur nurodomos ir įsigyjamų vertybių kainos.
Būna atvejų, kai vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 3 p. neskelbiame apie derybas. Bet tik tokiu atveju, kai įsigyjami unikalūs, vienetiniai, didžiulės istorinės ir meninės vertės kūriniai. Bet apie tokias sąlygas žino atitinkamos valstybinės institucijos. Valdovų rūmų interjero ekspozicijai reikalingos autentiškos vertybės ir jos įsigyjamos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Šių vertybių amžius siekia maždaug 350-550 metų. Daugelis įsigytų vertybių yra kruopščiai konservuojamos ir restauruojamos Prano Gudyno restauravimo centre. Restauravimas trunka metus ir daugiau, o labiau sunykusių - ir dar daugiau.
Visiems įsigyjamiems kūriniams užsakomos ekspertizių išvados, visos vertybės apžiūrimos ir tik tuomet deramasi dėl galutinės kainos, prieš tai, žinoma, apsvarsčius ir nutarus, ar tokią vertybę įsigyti tikslinga.
Paprastai 10 procentų kainos nusiderama, pasitaikė atvejų, kai buvo nusiderėta net ir 50 proc. Tokiu būdu sukauptos biudžeto lėšos panaudojamos naujoms vertybėms įsigyti.
Už biudžeto lėšas įsigytos istorinės vertybės tampa nacionalinio Lietuvos kultūros ir meno paveldo fondo dalimi. Jos tampa visos Lietuvos ir jos žmonių turtu. Visi įsigyti ir sutvarkyti, restauruoti turtai yra vienetiniai, unikalūs, jų kaina kasmet tik kils.
Nesumenkinkime šio šanso
- Beje, pasaulio spauda rašo, kad senieji kūriniai, kuriuos įsigyja Valdovų rūmai, nėra populiarūs tarp turtingų JAV, Japonijos, Rusijos kolekcininkų.
- Jau antras dešimtmetis tarptautinėje rinkoje didžiausią paklausą turi ir brangiausiai įkainojamos vėlyvojo baroko, rokoko, klasicizmo, ampyro, jugendo taikomosios dailės vertybės, kurios pasižymi įmantriu dekoru, gausesniu auksavimu.
Pirkėjams tai gražu. Mes renkamės pagal kitus kriterijus. Ir mūsų pasirinkimui rinkoje palankus metas. Atkurtų Valdovų rūmų ekspozicija su autentiškomis vertybėmis turi šansą tapti viena patraukliausių ir gausiausiai lankomų ekspozicijų. Nesumenkinkime šio šanso.
- Kalbama, kad atstatant rūmus dalis archeologinių vertybių smarkiai nukenčia.
- Svarbiausi atradimai yra išsaugoti ir tinkamai sutvarkyti. Visa tai galės įvertinti, pamatyti visuomenė. Tos vertybės apsaugotos ilgiems dešimtmečiams. Kiti radiniai, ypač medžio, restauruojami arba apsaugomi specialiomis priemonėmis.
Dalis radinių bus konservuojami ateityje. Tam reikia didžiulių lėšų ir laiko. Naivu, išjudinus žemę, vėl visas vertybes palaidoti. Kasinėjant atrasti kapinynai, paskiros laidojimo vietos atidengiamos, paimamos įkapės ir sutvarkytos atiduodamos muziejams. Kapas, galima sakyti, išardomas. Ar dėl to kas kėlė triukšmą?
Ar geriau radinius paimti ir eksponuoti, ar palikti plėšikų gaujoms? Juk didieji Egipto radiniai buvo net išgabenti į kitas valstybes, kur buvo išsaugoti ir dabar pamažėl grąžinami egiptiečiams. Visuomet dalis atrastų vertybių, ypač jeigu jų gausu ir yra tos pačios rūšies, prarandama. Juk patys Valdovų rūmai buvo ne kartą perstatomi ir pertvarkomi, ir nežinau, kas su jais nutiks po šimto ar dviejų šimtų metų.
Bet, patikėkite, jie deramai reprezentuos mūsų valstybę, kultūrą, tautos istoriją, taps aukštų valstybinių susitikimų vieta, bus atviri visuomenei. Jų atstatymas ir tvarkymas truks ne vieną dešimtmetį, kaip yra Vakarų Europos valstybėse. Jau dabar vertybių ekspoziciją Taikomosios dailės muziejuje apžiūrėjo per 150 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. Įsigytas vertybes palankiai įvertino Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos taikomosios dailės tyrėjai, muziejininkai.
Gaila, kai Valdovų rūmų atkūrimas naudojamas politiniuose žaidimuose, priešpriešinamas Lietuvos gyventojų socialinėms problemoms ir paminklosaugos aktualijoms. Labai viliuosi, kad bent po 20-30 metų Valdovų rūmai įaugs į visuomenės sąmonę kaip pasididžiavimo savo šalimi simbolis, visi ginčai, dažnai visiškai beprasmiai, bus pamiršti.
Atstatyti rūmai kaip kūdikis augs, bręs ir tarnaus Lietuvos šlovei. Kviečiu tautiečius liepos 6-ąją - Valstybės dieną - atvykti į Valdovų rūmų atidarymo šventę. Tuomet ir pamatysime, kokie darbai jau padaryti ir ką dar bendromis jėgomis turėsime padaryti. Atsineškime daug gėlių ir džiaugsmo.
Vladas Vaicekauskas
