Internetas nėra vien draugiškas ir tą reikią suprasti. Neaprėpiamas jo kiekis net ir socialiniuose tinkluose, ar paieškų svetainėse lengvai leidžia rasti tai, už ką baudžia įstatymai.
Vos prieš kelias dienas minėta Saugaus interneto diena kelia klausimų apie tai, kaip tvarkomasi su nusikaltėliais ir pažeidėjais internete ir kiek žmonių Lietuvoje stebi šiuos galimus ir daromus nusikaltimus.
Atskiro skyriaus nėra
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis informuoja, kad atskiro padalinio smulkiems nusikaltimams nėra. Kiekvienas padalinys imasi to atskirai. „Tokio vieno padalinio, kuris prižiūrėtų tokius dalykus tai nėra, tai daro visi. Pavyzdžiui narkotikų prekyba užsiima tie, kurie tiria nusikaltimus su narkotikais. Nesvarbu, kur tie narkotikai yra pardavinėjami ar internete, ar gatvėje, ar klube, ar dar kažkur. Čia nėra taip, kad internete kažkaip kitaip yra. Kiekvienas padalinys imasi atskirai, visi imasi pagal savo sritį“, - sako R. Matonis.
Ramūnas Matonis taip pat informuoja, kad atskirai smulkūs nusikaltimai internete nėra skaičiuojami.
Norite padirbinio? VMI stebi ir tai
Valstybinės mokesčių inspekcijos Komunikacijos vadovas Darius Buta informuoja, kad nelegalūs brangių prekių ženklų padirbiniai yra tiek pat nelegalūs, kiek ir kiti objektai. „Padirbiniai yra nelegali prekė, lygiai taip pat kaip narkotikai, kaip šautuvai ir panašiai. Tai mes darom tokios informacijos monotoringą, stebime iš esmės visą komercinę elektroninę erdvę, ir tikriname, ar pardavėjai yra tinkamai registravę savo vykdomą veiklą. Tačiau jeigu mes pagaunam, grubiai tariant, tuos žmones, kurie užsiima nelegalių daiktų pardavinėjimu. Mes visada tokią informaciją perduodame policijos pareigūnams“, - sako Darius Buta.
Taip pat Darius Buta informuoja, kad aiškaus skaičiaus žmonių, kurie užsiima būtent elektroninės prekybos tikrinimu Lietuvoje, suskaičiuoti sunku – tuo užsiima bene visa VMI.
Atidžiai tikrinami ir socialinių tinklų profiliai
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerakauskas taip pat pritaria, kad socialiniai tinklai ir patogios internetinės parduotuvės leidžia vystyti šešėlinį verslą. „Kalbėdami apie nelegalios prekybos, neregistruotos komercinės veiklos mastus, nuslepiamų mokesčių sumas, turbūt nieko nenustebinsime pasakydami, kad vis dažniau tokių atvejų tiek VMI, tiek kitos kontroliuojančios Lietuvos institucijos nustato elektroninėje erdvėje. Patogios interneto parduotuvės, socialinių tinklų populiarumas ir lengvas paskyrų administravimas sudaro puikias galimybes vystyti tiek legalų, tiek ir šešėlinį verslą. Tiek VMI turimos specialios socialinių tinklų monitoringo bei analizės programos, ne pirmi metai gaunami internetinių puslapių savininkų duomenys, tiek, be abejo, ir sąmoningų mokesčių mokėtojų teikiama informacija apie galimai daromus Mokesčių inspekcijai padeda kontroliuoti mokesčius bandančius slėpti bei kitus pažeidimus darančius gyventojus ir įmones", - teigia Artūras Klerakauskas.
Pašnekovas taip pat atskleidžia, kad itin daug dėmesio dabar yra kreipiama į socialiniuose tinkluose parduodamų objektų patikrai. "Nuošalyje nepaliekami „supermamų“ bendravimo portalai, skelbimų puslapiai ir t.t. Sąmoningi ir pilietiški gyventojai ypatingai daug pranešimų inspekcijai „Facebook‘e“ pateikė, prasidėjus virtualioms diskusijoms apie Klaipėdoje gyvenančios moters paskyroje parduodamas akivaizdžias garsių dizainerių kompanijų klastotes. VMI vykdo ir socialinio tinklo „Facebook“ analizę, vykdydami analizę socialiniuose tinklalapiuose didelį dėmesį skiriame profilių aktyvumui, pirkėjų atsiliepimams, patiktukų („like‘ų“), parduodamų prekių skaičiui, atsiskaitymo būdams ir panašiai", - situaciją aiškina VMI viršininko pavaduotojas.
Narkotikai pasiekiami keliais pelės paspaudimais?
Lietuvos kriminalinės policijos Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Veiklos planavimo ir ir organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Zuj atskleidžia, kad narkotinių medžiagų platinimas internete yra atidžiai stebimas. „Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stebima tendencija, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinamos ne tik tradiciniais būdais, bet ir pasinaudojant internetu bei sukurtais socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“. Lietuvos policija taip pat gauna pranešimų apie nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, pasinaudojant socialiniais tinklais“, - sako pašnekovė.
Jelena Zuj taip pat nurodė, koks yra įprastas socialiniuose tinkluose narkotines medžiagas pardavinėjančio asmens profilis ir ypatybės. „Tyrimai, susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu pasinaudojant internetiniais socialiniais tinklais turi savo specifiką, t. y. asmenys platinantys ir ketinantys įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, prisidengia išgalvotais asmens tapatybių duomenimis, naudoja pseudonimus, naudojasi galimybėmis socialiniuose tinkluose išlikti maksimaliai anonimiškiems. Socialiniai tinklai, ne retai, yra įkurti užsienio šalyse, todėl gauti reikiamos tyrimui atlikti informacijos yra ganėtinai sudėtinga. Tokios sąlygos labai apsunkina tyrimo veiksmus. Pastebima tendencijų ir bandymų interneto pagalba užsakyti ir atsisiųsti į Lietuvos Respubliką naujų psichoaktyvių medžiagų iš užsienio šalyse veikiančių įvairių internetinių parduotuvių siūlančių įsigyti ,,teisėtų“ prekių, kurios neskirtos žmonių vartojimui“, - sako pašnekovė.
Pardavinėjamos ir egzaminų užduotys?
Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė informuoja, kad NEC, kartu su atsakingomis institucijomis jau kelerius metus sėkmingai dirba kartu, kad bet kokie egzaminų, ar kalbėjimo įskaitų kalbų pardavimai būtų sustabdyti. “Valstybinių brandos egzaminų užduotys yra valstybės ir tarnybos paslaptis, tad jų apsaugos priemones numato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Administruodami egzaminus vadovaujamės atitinkamo įstatymo nuostatomis, už kurių pažeidimus numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, jau ne vienerius metus susiklostęs sėkmingas bendradarbiavimas su Policijos departamentu jiems stebint egzaminų sesijų metu internetinę erdvę užtikrina, kad egzaminų užduočių pardavimų nepasitaiko“, - sako Saulė Vingelienė.
Taip pat NEC direktorė S. Vingelienė informuoja, kad siekiant užkirsti kelią kalbėjimo įskaitų kalbų pirkimui ir pardavimui, buvo keičiama egzamino tvarka. „Prieš keletą metų dėl internetinėje erdvėje pardavinėjamų kalbėjimo įskaitos viešųjų kalbų buvo pakeista Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa. Atsisakyta temų skelbimo. Dabar joje nurodyta, kad: „Vadovaudamiesi Bendrąja programa mokiniai su mokytoju sudaro savo temas“. Bet kuris mokytojas, žvilgterėjęs į svetaines, tokias kaip www.potemes.lt, su mokiniais gali suformuluoti temas, kurių pasiūlos nėra“, - aiškina pašnekovė.
