Abipusė pagarba
Serbijoje plušėjo ne tik Kauno „Žalgirio“ krepšininkai ir Lietuvos žurnalistai.
Vyriausiuoju finalo ketverto transliacijų režisieriumi dirbo Tomas Skamaročius. Vieną grafikos režisierių kėdę buvo užėmęs Giedrius Armonavičius. Kameras sukiojo operatoriai Mindaugas Bagdonas, Egidijus Lenšickas, Mantvydas Plynius ir Tomas Ruminas.
„Kolegos lietuviai – tikri šaunuoliai. Sunkiais momentais buvo gera žinoti, kad turiu į ką tvirtai atsiremti. Didžiuojuosi komanda. Buvo didelis spaudimas, bet jį profesionaliai atlaikėme ir atlikome sudėtingą darbą“, – tv3.lt sakė T. Skamaročius.
Jį bendražygiai juokais vadina Pablo Skamaročini.
„Tomui esame labai dėkingi. Jis – geriausias šioje srityje. Sakoma, kad veikia tik vienas vyro smegenų pusrutulis, bet kai T. Skamaročius atsiėda prie pulto, atrodo, dirba abu. Tomas viską kontroliuoja, mato visas 26 ar 28 kameras. Jis toks jaunas, o tiek padaręs. Vieną gražią dieną Tomas turbūt nuvers kalnus. Jei ne jis, mūsų finalo ketvertuose net nebūtų“, – mano T. Ruminas.
Prakaituoja tiek, kiek krepšininkai
T. Skamaročius komandą mėgsta vadinti orkestru.
„Labai stengiamės griežti smuikais. Kai po finalo Luka Dončičius gavo taurę, jam ir man prakaitas bėgo vienodai“, – juokėsi T. Ruminas.
Vyrams transliuoti dvejas beveik vienas po kitų sekančias rungtynes nėra iššūkis. Jie Europos čempionatuose yra dirbę ir trijuose mačuose iš eilės. Vis dėlto po finalo ketverto susitikimų vaikinai jautė nemažą nuovargį.
Operatoriai, siekdami pagerinti reakciją, darbo metu valgo daug šokolado.
Prieš finalo ketvertą Belgrade vyko du testiniai transliuotojų susibūrimai. Pirmoji T. Rumino kamera neveikė, ją teko keisti.
Technika Serbiją pasiekė iš įvairių Europos kampelių.
Transliutojų komandą sudarė apie 60 žmonių iš Didžiosios Britanijos, Kroatijos, Prancūzijos, Vokietijos. Eurolyga nori, kad pusei ekipos atstovautų vietiniai, tad šįkart netrūko serbų.
Krepšininkai operatorių nepastebi
Lietuviams, išskyrus G. Armonavičių, tai buvo antrasis Eurolygos finalo ketvertas. Mūsiškiai debiutavo 2017-aisiais Stambule.
„Pernai širdelė dirbo paaukštintu ritmu. Šiemet buvo ramiau – žinome, kaip eiti ir ką daryti“, – lygino T. Ruminas, visus praėjusiais metais Turkijoje uždirbus pinigus skyręs vaikų namams.
2017-ųjų finalo ketverte daugelis vietinių nešnekėjo angliškai. Belgrade kalbos barjero nebuvo.
Vaikinų teigimu, šių metų varžybos išskirtinės tuo, kad jose dalyvavo „Žalgiris“. Paskui jį į Belgradą atvyko daug Lietuvos žurnalistų, sirgalių.
„Krepšininkai būna taip susikoncentravę, kad mūsų net nepastebi, praeina kaip pro akmenis. Nesvarbu, kad 10 metų būname ant to paties parketo. Dažniau dėmesį atkreipia jaunesni – pasisveikino Paulius Valinskas, pats priėjo Martynas Sajus“, – pasakojo T. Ruminas.
Transliuotojai rungtynių metu būna taip susitelkę į darbą, kad dažniausiai nežino, kokie skaičiai dega švieslentėje.
Lietuvių vertinimu, tiek Stambulas, tiek Belgradas buvo puikiai pasiruošę finalo ketvertams. Tiesa, nustebino reklamų Serbijos sostinėje gausa.
„Turbūt Paulius Jankūnas namuose tiek plakatų neturi, kiek jų buvo mieste“, – juokėsi T. Ruminas.
T. Skamaročius bei operatoriai gyveno viename viešbutyje su Vilniaus „Lietuvos ryto“ jaunimu, skrido tais pačiais lėktuvais. Vilniečiai finalo rungtynėse sulaukė ir lietuviškosios transliacijų komandos palaikymo.
Eurolygos jaunimo turnyrą transliavo vietos ekipa.
Režisierius nebuvo išlipęs iš būdos
Apie darbą Belgrade G. Armonavičius sužinojo vėliausiai iš lietuvių – gegužės 1-ąją.
„Nemeluosiu – šio šanso tikėjausi nuo pat sezono pradžios. Tačiau, likus trims dienoms iki T. Skamaročiaus skambučio, išmečiau iš kalendoriaus šią datą, nes transliutojų komanda jau buvo aiški. Vis dėlto Tomas telefonu pranešė naujieną ir sako: negirdžiu džiugesio. Tuo metu neturėjau, ką pasakyti. Net prisėdau. Išsipildė mano svajonė. Tai – kol kas rimčiausias, aukščiausio lygio darbas karjeroje“, – džiūgavo G. Armonavičius.
Belgrade grafikos režisieriai buvo du. Be Giedriaus šiuo darbu užsiėmė ir kolega iš Graikijos.
Jie finalo ketverto metu bandė pateikti ne tik plikos statistikos, o ir kuo daugiau faktų, Eurolygos istorijos.
G. Armonavičių labiausiai stebino bendri susirinkimai, kuriuose konsensusą rasdavo iš šešių šalių sudaryta komanda.
„Apskritai įspūdis iš Belgrado – labai geras. Tiko, patiko. Buvo nuostabu dirbti su tokia puikia tarptautine komanda. Buvau taip susikoncentravęs į darbą, kad praktiškai neišlipau iš televizijos būdos. Per visas dienas nepasidariau nuotraukos nė su vienu kolega“, – juokėsi G. Armonavičius.
Svajoja apie finalo ketvertą Kaune
Lietuviai, dirbę Belgrade, sulaukė nemažai užsieniečių pagyrų.
„Norime parodyti, kad trijų milijonų šalyje yra žmonių, galinčių užvaldyti filmavimo pasaulį“, – šypsojosi G. Armonavičius.
Kita lietuvių svajonė – finalo ketvertas Kaune.
„Jaučiu, kad jis ten bus. Net nėra ką kalbėti – „Žalgiris“ gerai žaidžia, transliacijos iš Kauno puikiausios. Tai kodėl nerengti ketverto Kaune? – klausė T. Ruminas. – Labai smagu, kai ateina IMG šefas ir sako: atvažiavo lietuviai, tad man ramu. Mus gyrė ir komentatorius, dirbantis pagrindinėje būstinėje Anglijoje. Jis džiaugiasi, kai gauna komentuoti rungtynes iš Kauno, nes žino, kad bus geras eteris ir šou.“
Lietuvių ambicijos Eurolygos turnyru neapsiriboja.
„Juokai juokais, bet su kolega iš Graikijos kalbėjome, kad kitas iššūkis, kuris būtų visai nieko – olimpiada. Tai – turbūt didžiausias noras“, – šypsojosi G. Armonavičius.
