Toks pareiškimas paskelbtas tęsiantis tarptautiniam spaudimui Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą ir augant susirūpinimui dėl to, ar Pekinas gali bandyti jėga užgrobti Taivaną.
„Kadangi Rusijos įsiveržimas į Ukrainą griauna pagrindinius tarptautinės tvarkos principus, prezidentas Joe Bidenas, ministras pirmininkas Narendra Modi, ministras pirmininkas Anthony Albanese'is ir aš patvirtinome, kad vienašališki bandymai jėga pakeisti status quo niekada ir niekur nebus toleruojami, ypač Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – sakė F. Kishida.
Bendrame pareiškime lyderiai konkrečiai paminėjo „ginčijamų teritorijų militarizavimą, pavojingą pakrančių apsaugos laivų ir jūrų kariuomenės naudojimą bei pastangas sužlugdyti kitų šalių jūroje vykdomą išteklių gavybos veiklą“ – visos šios veiklos vykdymu regione kaltinama Kinija.
Tačiau jie vengė aiškiai pasmerkti Kiniją arba Rusiją.
Indija yra vienintelė Ketverto narė, atsisakiusi viešai kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.
Derybas Tokijuje surengę Ketverto lyderiai taip pat susitarė dėl naujos jūrų stebėsenos iniciatyvos, kuria tikimasi sustiprinti Kinijos veiklos regione priežiūrą.
Be to, jie paskelbė planą, pagal kurį per ateinančius penkerius metus infrastruktūros projektams ir investicijoms regione bus išleista ne mažiau kaip 50 mlrd. dolerių (46,6 mlrd. eurų).
Šie žingsniai susiję su nerimu dėl naujausių Kinijos pastangų užmegzti ryšius su Ramiojo vandenyno valstybėmis, įskaitant Saliamono Salas, kurios praėjusį mėnesį sudarė platų saugumo paktą su Pekinu.
„Esame pasiryžę glaudžiai bendradarbiauti su partneriais ir regionu, kad skatintume viešąsias ir privačiąsias investicijas spragoms užpildyti“, – sakoma bendrame pareiškime.
