Kai kurių finansų specialistų teigimu, krizės dulkių debesis išsisklaidė ir jau galima pradėti vertinti pasekmes bei ieškoti gerėjimo ženklų. Nors realiai pagerėjimo, kurį pajustų gyventojai, teks palaukti iki kitų metų.
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, vidutinės trijų asmenų šeimos pajamos iš darbo užmokesčio sumažėjo 19 proc. - apie 400 litų. Tai yra tiek, kiek "geraisiais" laikais tokioje pačioje šeimoje buvo išleidžiama drabužiams, avalynei, buitinėms prekėms, būsto apstatymo daiktams ir laisvalaikio bei poilsio prekėms.
Finansų ekspertų teigimu, didelę įtaką ekonomikos nuosmukiui padarė labiausiai išsikvėpęs vartojimas ir tai, jog mažėjo ne tik pajamos, bet ir žmonių turimas turtas.
Registrų centro duomenimis, visas nekilnojamasis Lietuvos turtas šiuo metu vertas 268 mlrd., o finansinis - tik 72 mlrd. litų. Vieniems nekilnojamojo turto nuosmukis tik popierinis, bet kai kuriems - visai realus. Ypač tiems, kurie brangymečiu nusipirko butą, o dabar dėl kokių nors priežasčių turi jį parduoti.
Vertinga pamoka
"Šita situacija yra vertinga pamoka, nes iki tol galvojome, kad nekilnojamasis turtas yra pati pelningiausia investicija. Dabar matome, kad taip nėra. Nekilnojamasis turtas - stabili investicija. Arba stabiliai krenta, arba stabiliai auga", - sako J. Varanauskienė.
Anot šeimos finansų ekspertės, nekilnojamasis turtas turėtų brangti tiek, kiek didėja pajamos. Kadangi Lietuvoje turtas brango greičiau negu didėjo pajamos, dabar jis ir pinga kur kas greičiau negu jos mažėja.
Pasak J. Varanauskienės, būstas neturėtų kainuoti daugiau negu šeimos 4-5 metų pajamos. Žvelgiant į dabartinę situaciją, šeimai, gaunančiai vidutines pajamas, dar ir šiandien dviejų kambarių butas gyvenamuosiuose rajonuose yra per brangus. Tam reikėtų dirbti apie 7 metus. J. Varanauskienės teigimu, taip Lietuvoje buvo beveik visada.
Sunkmečio nauda
Šeimos finansų ekspertės teigimu, santaupos terminuotų indėlių sąskaitose per praėjusius metus nesumažėjo, o netgi šiek tiek padidėjo. Viena iš priežasčių - palūkanos, kurios pasidarė matomos ir žmonės išmoko jas skaičiuoti.
"Tai, kad Lietuvoje, lyginant su užsieniu, krizė vėlavo, išėjo į naudą turėjusiems pinigų. Jie galėjo pasinaudoti savo turimomis santaupomis ir iš to uždirbti. Santaupos padidėjo ir tiems, kurie investavo į pensijų fondus, investicines gyvybės draudimo sutartis, investicinius fondus, akcijas, tačiau nereikia pamiršti to, kad pelnu galėjo džiaugtis tik tie, kurie sugebėjo išlaikyti pinigus ir nebuvo priversti jų išsiimti. Atradimai, kaip visada, naudingi tiems, kurie buvo pasiruošę ir turėjo užsiauginę savo pinigų "lašinuką", - sakė J. Varanauskienė.
Ateities prognozės
"Makroekonomistai jau mato atsigavimo požymius, tačiau mes juos matysime, galbūt apie juos girdėsime, bet vaisių šiemet dar neraškysime. Darbo užmokestis dar turėtų šiek tiek mažėti, vidutinis nedarbo lygis bent jau pirmąjį pusmetį - didėti. Žmonių pajamos šiais metais vidutiniškai turėtų sumažėti dar 6 proc.", - prognozavo J. Varanauskienė.
SEB banko analitikų manymu, BVP šiemet augs, tačiau labai neženkliai. Gyventojų kišenės to dar nepajus.
J. Varanauskienės nuomone, verslininkai yra išgąsdinti krizės, todėl naujų darbuotojų net ir ekonomikai atsigaunant neskuba priimti. Jie geriau investuoja į technologijas ir taip didina efektyvumą. Lietuvos darbo biržos prognozėmis, daugiau darbo vietų susikurti šiemet turėtų smulkiose įmonėse - maisto produktų, medienos, metalo gaminių, drabužių gamybos bei mašinų ir įrangos remonto srityse.
Banko ekspertų teigimu, tie, kurie pernai labiausiai kentėjo, šiemet turi galimybę atsikvėpti. Jau sumažėjo palūkanų normos už paskolas litais. Per metus vidutinės paskolos našta sumažėjo apie 600 litų per mėnesį. J. Varanauskienės teigimu, ilgainiui paskolų litais ir eurais palūkanos turėtų suvienodėti.
"Dar po metų mes jau pradėsime jausti ir teigiamas pasekmes visų mūsų kišenei", - teigė J. Varanauskienė.
Atsigavimas prasidės nuo eksporto
Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės, atsigavimas neprasidės nuo vidaus vartojimo.
"Mes matome, kaip atsigauna stipriosios šalys, kylančios ekonomikos šalys, vadinasi, brangs energijos ištekliai ir maisto prekės. Tai turės stabdomąjį poveikį gyventojų perkamajai galiai. Ūkio atsigavimas sietinas su eksporto apimčių didėjimu ir Klaipėda šiame kontekste atrodo labai neblogai. Čia eksporto apimtys 2009 m. sumažėjo palyginti nedaug. Galime pastebėti net nuoseklų eksporto apimčių didėjimą ir didėjančias pajamas į Klaipėdos apskrities verslus, o po to ir į žmonių kišenes", - sakė J. Varanauskienė.
Tačiau, ekspertės teigimu, gyventi reikėtų atsargaus laukimo nuotaikomis, nes didesnio nedarbo prognozės neleidžia visiškai atrišti santaupų maišo. Rekomenduojama santaupų turėti tiek, kad jų užtektų dar 8 mėnesiams - iki to atsigavimo, kurį pajaus kiekvienas iš mūsų.
Finansų ekspertų patarimu, kol kas arklius reikėtų pristabdyti ir skolintis tiktai tada, kai yra aiškus planas, iš kokių pinigų tas skolas gražinsime.
Klaipėda - po sostinės
"Klaipėdoje tokių verslų, kurie atsigaus pirmieji, daugiau nei, pavyzdžiui, Panevėžyje ar Kaune. Kaunas iš visų didžiųjų miestų buvo labiausiai priklausomas nuo vidaus vartojimo, o jam atsigauti prielaidų nėra. Gauti pajamų iš užsienio ir jas įlieti į regiono ekonomiką Klaipėda turi daugiau sąlygų. Visgi kol tai pasieks eilinį klaipėdietį, - užtruks", - teigė J. Varanauskienė.
Ekspertų manymu, Vilniaus atsigavimo prielaidos - daug kompetetingų profesionalių žmonių vienoje vietoje, galinčių dalyvauti tose pramonės šakose, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę, tačiau Klaipėda turi tinkamą geografinę ir geopolitinę situaciją.
"Pirmoji atsigaus sostinė, o kitas taškas - uostamiestis", - prognozavo J. Varanauskienė.
Julita VARANAUSKIENĖ, SEB banko šeimos finansų ekspertė:
Vidutinės trijų asmenų šeimos pajamos iš darbo užmokesčio sumažėjo 19 proc. - apie 400 litų. Tai yra tiek, kiek "geraisiais" laikais tokioje pačioje šeimoje buvo išleidžiama drabužiams, avalynei, buitinėms prekėms, būsto apstatymo daiktams ir laisvalaikio bei poilsio prekėms
Eglė RUŠKUTĖ
