Statistikos departamento duomenis, iš paslaugų labiausiai – 44 proc. – pabrango keleivių vežimo jūra paslaugos, keleivių vežimo oro transportu paslaugos pabrango 26,2 proc., poilsio namų – 4, būsto priežiūros ir remonto – 1,1 proc. Grožio industrijos kainų kilimas nors ir nebuvo ženklus, tačiau keli metai iš eilės augo. Visais praėjusiais metais buvo pastebima ženkli paslaugų kainų didėjimo tendencija.
Restoranų, kavinių ir grožio salonų paslaugos vidutiniškai brango apie 6 proc. Dar tiek pat gali brangti ir šiais metais.
„Danske Bank“ analitikas Rokas Grajauskas teigia, kad gyvenantieji Vilniuje turėjo pastebėti, kai kai kuriuose restoranuose ir kavinėse kainos augo gerokai daugiau ir visiškai susilygino su kainomis Rygoje ar Taline.
Euro įtaka vertinama dviprasmiškai
Kiek anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius yra sakęs, kad nuoseklus paslaugų kainų augimas Lietuvoje buvo stebimas pastaruosius dvejus metus, todėl su naujos valiutos įvedimu šis veiksnys nėra susijęs.
„Danske bank“ analitikas Rokas Grajauskas taip pat mano, kad išaugusių paslaugų kainų nereikėtų sieti su euro įvedimu. „Prieš krizę euro nebuvo, tačiau paslaugos brango sparčiau. Šioje vietoje pagrindinis veiksnys – didėjantys darbuotojų atlyginimai. Pats euras neturėjo jokio efekto, tačiau žmonės nusprendė juo pasinaudoti“ – tv3.lt portalui pasakojo ekonomistas.
Tuo tarpu Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė teigė, kad euro įtaka yra akivaizdi. Jos teigimu, žmonės kainų didėjimą beveik visada sieja su šiuo faktu, o kitų priežasčių paprasčiausiai nemato.
Dauguma lietuvių, iš dalies pagrįstai mano, kad verslininkai tyčia apvalino kainas sau naudinga linkme, o dabartinį paslaugų brangimą sieja su jų savivale. Patys verslininkai mušasi į krūtinę tikindami, kad yra priversti peržvelgti paslaugų kainas dėl tiekėjų produktų branginimo.
Kainas į savo pusę apvalino ne visi
Statistikos departamento duomenimis, euro įvedimas padarė žymią įtaką aprangos valymui, avalynės taisymui, būsto priežiūrai, nuomai ir remontui, odontologijos, valgyklų, kirpyklų, restoranų ir kavinių paslaugoms.'
Avalynės taisymo paslaugų įmonės „Batas“ direktorius Ilja Učko teigė, kad apie batų taisymo paslaugų brangimą nėra girdėjęs. „Man pačiam buvo įdomu, kokia situacija bus su kainomis po Naujųjų metų. Pas mus paslaugos nebrango“ - teigė jis.
Vis tik pašnekovas prisipažįsta, kad kai kurių paslaugų kainas teko apvalinti. Tiesa, tai nereiškė jų brangimo. „Jei paslauga kainavo 8,90 Lt, aš apvalinau į devynis litus, o kas kainavo 35 litus, dabar kainuoja 10 eurų, taigi iš esmės viskas liko taip pat. Nežinau iš kur tokia kainų didėjimo statistika“ – stebėjosi jis.
Avalynės taisymo įmonės „Batas“ direktorius prisipažįsta, kad medžiagos, nors ir minimaliai, tačiau brango ir taip yra jau ne vienerius metus. Tačiau apie savo paslaugų branginimą neužsiminė.
Grožio paslaugos brango neadekvačiai
„Danske bank“ ekonomistas R. Grajauskas neabejoja, kad grožio industrijos paslaugos brango neadekvačiai. „Jos augo daugiau negu tiesiog turėjo augti dėl augančio vartojimo ar didėjančio atlyginimo. Ir tai yra akivaizdu.“ – tv3.lt portalui pasakojo jis.
Tuo tarpu grožio salonų ir kirpyklų atstovai tai neigia. „Po euro įvedimo viską konvertavome ir kainos nesikeitė“ – lakoniškai komentavo „Šeimos grožio centro“ direktorė Lina Kovienė. Ji teigia, kad peržiūrėti paslaugų kainas privers minimalaus atlyginimo padidėjimas, tačiau tą daryti planuoja tik vasaros pradžioje.
„Ateityje brangs šukuosenos formavimas, o šiuo metu brango plaukų dažai, todėl automatiškai išaugo plaukų dažymo kaina“ – pasakojo L. Kovienė. Pašnekovė aiškino, kad nuo sausio mėnesio pagrindiniai tiekėjai brangino savo produktus, motyvuodami geresne jų kokybe, todėl ateityje kainos gali dar šoktelėti.
Šiuo metu grožio centre moterų kirpimas ir sušukavimas kainuoja iki 20 eurų, vyrų kirpimas pigesnis – 5,79 eurai. „Seku rinką ir žinau kas darosi. Kur kaina buvo litais – pavirto į eurus, tokia tendencija tikrai yra“ – pokalbį užbaigė ji, paklausta apie euro įvedimo įtaką kainų didėjimui.
Ateityje kainos dar kils
Grožio salono „Esfiri“ direktorė Lilija Varnaitienė taip pat tikino, kad specialiai kainų nedidino. „Pas mus moterų kirpimas kainavo 14,50 eurų, šiuo metu kaina siekia 15 eurų ir tai yra didžiausias brangimas“ – aiškino L. Varnaitienė.
Paklausta ar ketina greitu metu didinti paslaugų kainas, L. Varnaitienė nebuvo linkusi to slėpti. „Kainas didinsime po savaitės ar kelių. Visas vyks proto ribose, kad būtų gerai ir mums ir klientams. Juk tiekėjai kiekvieną mėnesį pastoviai didina kainas bent keliais procentais“ – pasakojo ji.
Pokalbio metu, grožio salono „Esfiri“ vadovė išsidavė, kad kainos bus didinamos priklausomai nuo paklausos. „Jeigu žmonių ateis daugiau, paslaugas branginsime, bet jei klientų nebus – kainos nekelsime“ – šnekėjo ji.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė pasakojo, kad kiekvieną atvejį, kuomet kyla įtarimai dėl neiaiškios kainos, reikia vertinti atskirai. „Sunku pasakyti ar grožio industrijos kainų kilimas yra pagrįstas. Kiekvienu atveju reikia objektyvių duomenų, kad galėtume pasakyti konkrečiai“ – teigė ji.
Baltijos valstybėse padėtis panaši
Dėl kylančių paslaugų kainų kaltinti vien tik verslininkus nebūtų teisinga. R. Grajauskas pastebi, kad dėl kylančių atlyginimų, išauga išlaidos darbdaviams. Būtent dėl to jie yra priversti kelti savo paslaugų kainas.
Dauguma grožio industrijos verslininkų teigė, kad brango iš tiekėjų gaunama produkcija. Ekonomistas R. Grajauskas su tuo nesutinka. „Šiais metais produktai nebrango, o netgi atvirkščiai – pigo. Taip pat mažėjo transporto paslaugų ir degalų kainos, tai šiek tiek neutralizavo augančių atlyginimų efektą“ – tv3.lt portalui pasakojo jis.
Paklaustas kaip yra kaimyninėse valstybėse, ekonomistas teigė, kad situacija labai panaši. „Estijoje labiau brango būsto nuoma, Latvijoje labiau jautėsi restoranų ir kavinių paslaugų brangimas. Lietuvoje paslaugų kainos užkilo, tačiau kelių metų perspektyvoje, turėtume sugrįžti į pusiausvyrą tarp pasiūlos ir paklausos“ – neabejojo R. Grajauskas
