Netgi tokios nedidelės valstybės kaip Kipras finansinės problemos gali pakenkti investuotojų pasitikėjimui visa euro zona, jeigu nebus bandoma jas spręsti, pareiškė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jorgas Asmusenas (Joergas Asmussenas).
Komentuodamas savo nuomonę ECB atstovas teigė: "Jeigu situacija Kipre plėtosis pagal stichinio bankroto scenarijų, sunkiai pasiekta pažanga euro zonoje, rinkų stabilizavimasis gali virsti niekais. Tokią valstybę kaip Kipras, nors ji ir nėra didelė, reikia vertinti kaip sisteminiu požiūriu svarbią valiutos bloko ekonomiką".
J. Amuseno žodžiai buvo atsakas į vieno iš euro zonos valstybių atstovo teiginį, esą Kipras negali būti "vertinamas" kaip sisteminiu požiūriu svarbi valiutos bloko ekonomika, nes Kipro BVP neviršija 0,2 proc. euro zonos BVP ir į tai esą reikėtų atsižvelgti svarstant klausimą dėl finansinės paramos skyrimo.
"Normaliomis aplinkybėmis mes galėtumėme manyti, kad tiesioginis Kipro bankroto poveikis visai euro zonai bus ribotas. Nekelia abejonių ir tas faktas, kad be finansinės ES paramos šaliai gresia bankrotas. Ir vis dėlto reikia pripažinti, kad situacija nėra normali. Nepaisant Europos centinio banko vykdomos obligacijų pirkimo programos (Outright Monetary Transactions, OMT) ir kitų svarbių žingsnių, situacija finansų rinkose toli gražu nėra stabili", - sakė J. Asmusenas.
Sausio 11 d. J. Asmusenas išsakė viltį, kad susitarimas dėl paramos skyrimo Kiprui bus priimtas artimiausiomis savaitėmis. Antradienį ECB atstovas patikslino, kad galutinis sprendimas dėl šios iniciatyvos gali būti priimtas iki 2013 m. kovo.
Nikosija paprašė pagalbos iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo praėjusių metų birželį, po to, kai salos ekonomiką sudrebino krizė dėl problemų žemyninėje Graikijoje. Kiprui gali prireikti iki 10 mlrd. eurų.
Sausio 11 d. tarptautinė reitingų agentūra "Moody's" sumažino Kipro reitingą trimis laipteliais - nuo B3 iki Caa3 su neigiama perspektyva.
