Kipras – ši nemaža Viduržemio jūros sala, dar vadinama kryžkele tarp Rytų ir Vakarų – paskui Graikiją taip pat paniro į ekonomikos krizę. Paradoksalu, kad nuo liepos 1 d. ši milijono gyventojų neturtinti suskaldyta šalis pirmą kartą stojo prie ES Tarybos vairo. Ji diriguos visai Bendrijai bei euro zonai, nors, kaip pastebi laikraštis „The New York Times“, ši triumfo kupina akimirka virto gėda: atsidūręs ties bankroto riba Kipras paprašė finansinės pagalbos savo bankams, tapęs penktąja šalimi, ištiesusia elgetos ranką.
„Tai – tik tragiškas sutapimas“, - skelbdamas naujieną apie pagalbos prašymą sakė Kipro parlamento pirmininkas Yiannakis Omirou. O apžvalgininkai klausia: ar gali kitos 26 ES valstybės pasitikėti tokiu pirmininkavimu?
Pasitikėjimas Kipru krito seniai
Dar praėjusių metų lapkritį ES informacinio leidinio „EurActive“ svetainė perspėjo, kad Kipro ekonomika netrukus gali prarasti investuotojų pasitikėjimą: reitingų agentūros viena po kitos mažino šalies reitingus, o investuotojai negali atsikratyti pingančio nekilnojamojo turto, kuris tarptautinėje prekyboje yra svarbi Kipro korta.
Lapkričio pradžioje tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Kipro ilgalaikius trijų stambių bankų - „Bank of Cyprus“, „Hellenic Bank“ ir „Marfin Popular Bank Public Co Ltd“ - reitingus vienu ar trimis laipteliais, neatmesdama galimybės, kad jų reitingai toliau gali būti mažinami. Jie šiems trims bankams buvo sumažinti dėl sumažėjusio šalies pajėgumo palaikyti savo didžiulę bankininkystės sistemą.
Taip pat „Moody's“ sumažino šalies skolinimosi reitingą dviem pozicijomis. Agentūros ekspertų nuomone, vietos valdžiai teks gelbėti bankus, turinčius nemažai Graikijos obligacijų. „Moody's“ sumažino Kirpo skolinimosi reitingą nuo Baa1 iki Baa2 su neigiama perspektyva.
Be to, „Moody's“ pastebėjo, kad Kipro vyriausybei taip pat greitu laiku prireiks skubios finansinės paramos. Agentūra perspėjo apie grėsmingą Kirpo užsienio skolos augimą.
Graikijos ekonomikos nuosmukis užkrėtė nedidelę Kipro valstybėlę krizės infekcija. Jei salos bankai neišsikapstys iš „blogų“ paskolų liūno, gali tekti kreiptis pagalbos į Europos Sąjungą ir Tarptautinį valiutos fondą, prognozavo „EuroActive“.
Tuo tarpu šių metų balandį tas pats „The New York Times“ rašė, kad, kai susiklosto sunki ekonominė padėtis, svarbiausiai Kipro pasididžiavimai - nei saulė, nei jūra, nei gerai išvystyta turizmo infrastruktūra - negelbsti. Dabartinis centrinio banko vadovas 65 metų Michalis Sarris, buvęs Kipro finansų ministras ir Pasaulio banko ekonomistas, užsibrėžė per kelis mėnesius surasti investuotojų, kurie sutiktų paaukoti 1,8 mlrd. eurų antrajam pagal dydį Viduržemio jūros salos bankui „Cyprus Popular“.
Banko vadovui ši užduotis nelengva ne tik todėl, kad Kipro ekonomikos reikalai pašliję: iki birželio pabaigos visi Europos bankai turėjo parodyti, kad jie turi pakankamai kapitalo išgyventi. Tos finansinės institucijos, kurios nepateikė jokių aiškių įrodymų, buvo priverstos kreiptis į savo vyriausybes arba apskritai nutraukti veiklą.
Jei taip nutiktų, kraštas pakliūtų į rimtą bėdą, mat, visa ekonomika sukasi aplink finansines paslaugas, maži mokesčiai pritraukia rusų, europiečių kompanijų, kurios iš ten tiesia savo verslo kelius į Vidurio Rytus ir Afriką. Be to, euro zona, virš kurios kaupiasi nauji audros debesys, patirtų dar vieną smūgį, nes neaiški Kipro bankų ir valstybės finansų padėtis gali priversti pagalbos ieškoti pas tarptautinius partnerius.
Kipro ekonomika bus valdoma iš Briuselio?
Pagal TVF Kipro bankai turi 152 mlrd. eurų „blogų“ paskolų, ši suma aštuonis kartus viršija krašto bendrąjį vidaus produktą. Panašus milžiniškas pažeidžiamumas finansiniams šokams suniokojo visą Airijos ekonomiką. Artimi ryšiai su Graikija bei bendra kalba lėmė, kad Kipro bankai graikų verslininkams ir vartotojams teikė paskolas, užsikrovė graikų vyriausybės skolų naštą.
Priminsiu, kad apie tai įtakingas JAV laikraštis rašė pavasarį, o iki liepos pradžios Kipro reikalai visai pašlijo. Ekonomistų vertinimu, Viduržemio jūros salai dabar reikia 10 mlrd. eurų.
Tuo tarpu kiek anksčiau kreditų reitingų agentūra „Fitch“ Kipro reitingą yra sumažinusi iki šlamšto lygio, tai reiškia, kad investuotojams reikia imtis papildomų priemonių, norint apsisaugoti nuo netikėto Kipro bankroto. Salos 17,3 mlrd. eurų ekonomika yra mažiausia euro zonoje po Maltos ir Estijos. Štai kodėl Vokietijos krikščionių demokratų partijos narys Kurtas Laukas pareiškė, kad Kipras turėtų atsisakyti pirmininkavimo pareigų: „Koks paradoksas, kad dešrelių atsargomis rūpinsis šuo!“
Tačiau skirtingai negu ilgai spyriojęsi Atėnai, Kipras žada kaip galėdamas geriau atlikti savo pareigą. Svarbiausiu iššūkiu bus derybos dėl daugiametės finansinės programos 2014-2020 m. periodui. Kipras žada padėti kovoti su krize ir skatinti ekonomikos augimą, todėl ketina prižiūrėti ir vykdyti 2020 m. Europos strateginį planą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir Europos pietų kaimynystės politikai.
Į Briuselį buvo nusiųsta per 200 krašto diplomatų ir tarnautojų. Atrodo, kad per pusmečio pirmininkavimą visi šalies administraciniai ištekliai bus sutelkti ES sostinėje. Diplomatai jau dabar tokiam neįprastam pirmininkavimo modeliui pritaikė terminą – „pirmininkavimas iš Briuselio“. Tam įtakos turėjo ir tai, kad Nikosija yra toliausiai nuo Briuselio nutolusi ES sostinė. Kitaip sakant, Kipro nacionalinė vyriausybė praranda savo šalies ekonomikos kontrolę.
Turkai iš Kipro tik juokiasi...
Šios salos problemas pagilina ir ypatinga geopolitinė situacija Kipre, kurią Amerikos dienraštis vadina „anomalija“. Sala yra padalyta į dvi dalis: valdančiąją graikišką ir turkišką, kurią oficialiai pripažįsta vienintelė Ankara. Taip atsitiko po turkų invazijos 1974 m. Nuo tada Turkija finansuoja Kipro turkų anklavą šiaurėje ir laiko ten 30 tūkst. karių. Kaip žinome, ir pati Ankara dėl šios okupacijos turi narystės ES problemų.
Praėjusiais metais Turkija pagrasino, kad nutrauks ryšius su Bendrija per Kipro pusmečio pirmininkavimą, jei nebus padaryta jokios pažangos, atnaujinant derybas su Kipro turkais ir graikais. Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu patvirtino, kad Ankara nenori turėti nieko bendra su pirmininkaujančiu Kipru, nors santykiai su kitomis ES institucijomis ir nebus įšaldyti.
Stojimo derybas Turkija pradėjo 2005 metais, praėjus metams po to, kai į ES buvo priimtas Kipras. Derybos vilkintos dėl Kipro ir dviejų didžiausių ES narių Vokietijos ir Prancūzijos pasipriešinimo. Pernai Turkijai nepavyko pradėti nė vienų naujų derybų dėl skyrių. Iš 35 derybinių skyrių 17 blokuoja Kipras arba Prancūzija, dėl 13 skyrių derybos yra prasidėjusios, vienas skyrius užbaigtas. Belieka atverti dar keturis. Mainais į tolesnes derybas ES reikalauja, kad Turkija atvertų savo uostus ir oro uostus graikiškajai Kipro daliai. Tačiau Turkija nori, kad tuo pat metu būtų užbaigtas ir ES embargas. Tarp Bendrijos narių ir turkiškos Kipro dalies nėra nei prekybinių ryšių, nei tiesioginių skrydžių. Turkai iš Kipro juokiasi, kad jie lyg ir priklauso ES, bet lyg ir ne.
Kipro gyventojai iš turkiškosios dalies kalba apie tai, kaip jiems pavargo ši neaiški padėtis ir nesibaigiančios kalbos. Derybos, per kurias bandyta sutaikyti abi puses, tokios ilgos, kad spėjo pasikeisti šeši Jungtinių Tautų generaliniai sekretoriai, šeši Kipro graikų lyderiai ir trys Kipro turkų vadovai. Derybos tarp abiejų teritorijų galėtų būti atnaujintos tik po pirmininkavimo ir rinkimų, kurie graikiškoje Kipro dalyje vyks kitais metais. Beje, Turkijos Europos Sąjungos reikalų ministras Egemenas Bagis yra užsiminęs, kad, vėl žlugus deryboms, Turkijai nebeliks nieko kito, tik aneksuoti šiaurinę Kipro dalį.
Kelionės įspūdžiai patvirtino realybę
Prieš porą metų šių eilučių autorių teko apvažiuoti visą Kipro salą. Skirtumai tarp abiejų salos dalių buvo akivaizdūs. Po šios puikios kelionės apibendrindamas politinę situaciją regione 2010 m. balandį rašiau, kad Šiaurės Kipro Turkų Respublika, 1983 m. pasiskelbusi nepriklausoma (ją pripažįsta tik pati Turkija), yra ne tik skaudulys vieningam Kiprui, bet ir rakštis pačiai Ankarai, nuo 2005-ųjų pradėjusiai derybas dėl stojimo į ES. Kipras Bendrijos nariu tapo 2004 m., ir Turkijai, pretenduojančiai taip pat įsijungti į ją, iškelta kol kas jai neįveikiama sąlyga: pasitraukti iš salos. O kol kas Šiaurės Kipre nepripažįstamas nei euras, nei Kipro įstatymai, nei prezidento Tasoso Papadopulaso valdžia, nei 2004 m. paskelbtas salos suvienijimo planas.
Nutarę išgerti kavos ir mokėti eurais, buvome priversti ilgai laukti grąžos, kol galiausiai kavinės barmenas numojo ranka: eurų kasos aparatas „nepripažįsta“. Šiaip jau čia gali atsiskaityti ir turkų liromis, ir eurais, ir doleriais.
O apskritai turkiškoji Kipro dalis daug skurdesnė, bet kita vertus – pigesnė, rašiau prieš dvejus metus. Graikai kiprijotai kontroliuoja 43 proc. salos (su 77 proc. gyventojų), o turkai – 37 proc. (18 proc. gyventojų). Kipro parlamente iš 80 vietų 24 skirtos turkų atstovams, tačiau po 1974 m. okupacijos turkai jų čia nesiunčia ir jos laisvos. Turkų zonoje gerai išplėtotas viešasis sektorius, mažmeninė prekyba, tačiau pusė gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje. Ankara iki šiol finansuoja trečdalį jos biudžeto (pernai tai sudarė 400 mln. dolerių). Nedarbas 2005 m. čia siekė 9,4 proc., infliacija – 11,4 proc. (graikiškoje dalyje atitinkamai 4,8 proc. 2009 m. ir 4,7 proc. 2008-aisiais). O apskritai BVP vienam gyventojui šiaurinėje Kipro dalyje tenka daugiau kaip 5 kartus mažiau negu pietinėje.
***
Bet likimo ironija: turtingesnė pietinė Kipro dalis atsidūrė ant bankroto ribos, o turkiškoji sąlyginai toliau klesti ir be ES pagalbos. Ankara šaiposi iš Nikozijos: padėkokite savo šeimininkams Atėnuose, kurie patys nesuduria galo su galu, ir Briuseliui, kuris neišmano, iš kur į jūsų pinigų kapšelį įmesti milijardą eurų...
