Šalies kioskams rengiamas mirties nuosprendis - siekiant pakelti privatizuojamų alkoholio bendrovių kainą nuo ateinančių metų vidurio ketinama uždrausti kioskuose prekiauti alumi.
Šiuo metu licencijos prekiauti alumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurio stiprumas neviršija 8,5 laipsnio, yra išduotos apie 1,5 tūkst. Lietuvos kioskų.
Siūlanti priimti Alkoholio įstatymo pataisas Ūkio ministerija motyvuoja tuo, kad kioskai yra vienas iš pagrindinių prekybos objektų, kuriuose nepilnamečiai dažniausiai įsigyja alkoholio. Be to, nuo pernykščio rugsėjo prekyba alkoholiu kioskuose yra uždrausta ir Estijoje.
Tačiau aludariai įsitikinę, kad siūlymai uždrausti prekybą kioskuose alumi rodo nuostatą nuo šiol teikti prioritetą ne silpnesniems, o stipresniems gėrimams ir tai gali būti susiję su keturių valstybinių alkoholio bendrovių privatizavimu.
"Vyriausybė tik dar kartą parodė, jog nesugeba suvaldyti situacijos ir pažaboti nepilnamečių girtuokliavimo. Draudimais šios problemos dar niekam nepavyko išspręsti", - “Eltai” sakė Skandinavijos koncerno BBH, valdančio bendrovę "Švyturys - Utenos alus", viceprezidentas Tomas Kučinskas.
Pasak jo, toks nutarimas primena neseniai Estijoje, kurios alaus rinkoje taip pat veikia BBH koncernas, priimtą draudimą kioskuose prekiauti alumi. Tačiau, anot T. Kučinsko, Estijos rezultatas toks - po šio draudimo tik labai padidėjo stipraus alkoholio vartojimas - net iki 20 procentų, nes įstatymo priežiūra Estijoje parodė, jog nepilnametis, negavęs kioske alaus, eina į parduotuvę ir parduotuvėje dažniausiai perka stiprų alkoholį - kuris daug kartų žalingesnis ir socialiai pavojingesnis už alų.
Be to, BBH viceprezidento teigimu, kioskų Estijoje yra nepalyginamai mažiau nei Lietuvoje, todėl draudimas kioskuose prekiauti alumi virs didžiule socialine problema Lietuvoje, nes alus kioskų prekyboje užima liūto dalį.
"Netekę šios pagrindinės prekės, dauguma jų turės užsidaryti, palikdami be pragyvenimo šaltinio tūkstančius smulkia prekyba besiverčiančių šeimų", - mano jis.
T. Kučinsko vertinimu, keista, jog šiame projekte, kuris skirtas riboti nepilnamečių alkoholio vartojimą, nė žodžiu neužsimenama apie stipriuosius alkoholinius gėrimus ar naujus jiems įvedamus apribojimus.
"Todėl mes tik spėjame, jog šio įstatymo atsiradimas gali būti susijęs su alkoholio įmonių privatizavimu", - “Eltai” sakė jis.
"Dėl draudimo prekiauti alumi kioskuose išloš tik didesnės prekybos įmonės, o nemaža kioskų dalis bus priversta bankrutuoti. Todėl, mūsų nuomone, draudimas prekiauti alumi kioskuose yra tik formali priemonė, neturinti jokio ryšio su siekiais apsaugoti nepilnamečius nuo alkoholio vartojimo žalos", - sako Verslo darbdavių konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje Šarūnas Birutis, kurio nuomone, projekto rengėjai nepateikė rimtų argumentų, kodėl būtina priimti tokį draudimą.
Tuo tarpu Ūkio ministerijos Bendrosios rinkos departamento direktorė Nijolė Katinienė tvirtina, kad uždrausti kioskuose prekiauti alumi siūloma dėl pagrindinės priežasties - rūpinimosi nepilnamečių sveikata, kadangi būtent kioskuose svaiginimuisi jie dažniausiai įsigyja alaus, o kontroliuoti tokią prekybą yra sudėtinga.
"Drastiškai nieko nedarome - juk numatytas pereinamasis pusantrų metų laikotarpis. Be to, ir miestų generaliniuose planuose yra numatyta atsisakyti kioskų", - “Eltai” sakė ministerijos pareigūnė. Pasak jos, pačių aludarių teigimu, beveik trečdalį - apie 30 proc. - stipraus alaus jie realizuoja būtent per kioskus.
Ūkio ministerijos duomenimis, 2001 metais, palyginti su 1997-aisiais, alkoholinių gėrimų pardavimas padidėjo 38,1 proc. ir iš esmės tai lėmė alaus pardavimų didėjimas. Alaus lyginamasis svoris bendroje alkoholinių gėrimų pardavimų apimtyje išaugo nuo 65,4 proc. 1997 metais iki 78,5 proc. 2001-aisiais. Minimu laikotarpiu degtinės, viskio, konjako ir kitų stipriųjų gėrimų lyginamasis svoris sumažėjo nuo 13,2 proc. iki 9 proc.
Ministerija pripažįsta, kad dabar yra geriama mažiau stipriųjų gėrimų, tačiau alkoholio vartojimas, skaičiuojant absoliučiu alkoholiu, lyginamu laikotarpiu išaugo 8,9 proc. - nuo 9,2 iki 10 litrų. Atitinkamai, pasak Ūkio ministerijos, daugėja asmenų, besigydančių nuo alkoholinės psichozės, mirusių apsinuodijus alkoholiu, žmonių, nusikaltusių išgėrus, skaičius.
Pasak N. Katinienės, ministerija nežlugdo smulkaus verslo, tačiau yra orientuojamasi į užsienio valstybių praktiką, kur kioskų asortimentas yra visai kitoks - suvenyrai, spauda, o tokia prekyba kioskuose yra besivystančių šalių požymis.
Kontrolės institucijų tikrinimų rezultatai rodo, kad kioskuose dažniau nei prekybos ar viešojo maitinimo įmonėse, nustatomi alkoholinių gėrimų be įsigijimo dokumentų realizavimo atvejai.
Keturias valstybės kontroliuojamas alkoholio įmones - "Stumbrą", "Vilniaus degtinę", "Alitą" bei "Anykščių vyną" - norima privatizuoti iki liepos 1 dienos, kai bus liberalizuota šalies alkoholio rinka. Už jas visas tikimasi gauti ne mažiau kaip 172 mln. litų, bet, kaip manoma, konkurencija įmonių kainą gali padidinti iki penktadalio.
Nors anksčiau buvo planuojama, kad pirmiausia bus parduodamos mažiau patrauklios bendrovės, tačiau jos iš esmės dirba tuose pačiuose alkoholinių gėrimų gamybos segmentuose, todėl bus pardavinėjamos vienu metu.
ELTA
