Raimundas Paškauskas po septynerių metų pertraukos vėl tapo Europos kiokušin karatė kata rungties čempionu. Karatė veteranas įsitikinęs, kad šįkart sėkmę lėmė jo patirtis.
Azerbaidžano sostinėje Baku praėjusį savaitgalį vykusiame Europos čempionate iš viso dalyvavo 18 stipriausių kata rungties meistrų. Kaunietis R. Paškauskas buvo tarp labiausiai patyrusių ir favoritais vadinamų karatistų. „Labai didelė euforija būna, kai laimi jaunas ir pirmą kartą. Kai laimi būdamas netoli 40-ies, viską vertini gerokai ramiau, nors sportininkui bet kuri pergalė suteikia pasitenkinimo jausmą“, - pasibaigus senojo žemyno čempionato kovoms kalbėjo Kauno klubo „Katana“ atstovas.
Pasitikėjimo savimi nestokojantis karatistas į Europos čempionatą atvyko kaip niekada geros sportinės formos. Jau likus porai savaičių iki starto jis pajuto, kad yra pajėgus nugalėti.
Po pirmojo rato pirmavo šešiskart Europos čempionas vengras Atila Tothas. Jam ant kulnų lipo pastaraisiais metais dominuojantis rumunas Cristianas Boldutas, taip pat R. Paškauskas ir Konradas Kozubowskis iš Lenkijos. Tapo aišku, kad dėl Europos čempiono titulo kovos šie keturi kata rungties meistrai. Itin puikią sportinę formą demonstravusiam Lietuvos atstovui pavyko įveikti visus varžovus ir iškovoti aukso medalį.
„Buvau gerai pasirengęs ir tikėjau, kad galiu laimėti. Tačiau ne tik tai padėjo iškovoti aukso medalį – patirtis šįkart atliko turbūt svarbiausią vaidmenį. Ji leido susikaupti ir nepadaryti klaidų lemiamu metu. Nes pasitaiko, kai iki pergalės lieka vienas žingsnis, tau sudreba širdis ir pergalė išsprūsta“, - čempionato įspūdžiais dalijosi R. Paškauskas. Jis neslėpė, kad tam tikros vidinės ramybės jam suteikė ir tai, kad tarp teisėjų buvo žinomas Lietuvos kiokušin treneris bei teisėjas Vladimiras Silvaško.
Apie ateitį Raimundas kol kas nieko konkretaus pasakyti negali. Jo manymu, kata rungties, kurioje nėra kontaktinės kovos, elite jis dar galėtų išsilaikyti 2-3 metus.
„Kasmet pats savęs klausiu, ką toliau darysiu, ar dar sportuosiu. Jau gal penkerius metus taip svarstau. O kai ateina žiema, viskas išsisprendžia savaime – paskaičuoju, kad turiu pusmetį pasirengti varžyboms ir tuomet nutariu, kad dar galiu jose sudalyvauti. Vis atrandu vidinės motyvacijos“, - šypsosi Europos čempionas.
