Ta medžiaga sukėlė revoliuciją neretai mirtinos ligos gydyme, kurį apsunkina jos sukėlėjų atsparumas vaistams. Nurodoma, kad artemizininas padėjo išgelbėti milijonus žmonių gyvybių.
Pirmadienį jis taip pat atnešė Nobelio medicinos premiją savo išradėjai – kinei Tu Youyou.
Ji tapo pirmąja Kinijos moterimi, pelniusia Nobelio premiją mokslų srityje, ir tik 12-ąja Nobelio medicinos premijos laureate, nors nuo 1901 metų šį apdovanojimą gavo 210 žmonių.
„Vykdėme šį tyrimą kelis dešimtmečius, todėl pelnyti šį apdovanojimą nebuvo staigmena“, – 84 metų mokslininkė sakė dienraščiui „Qianjiang Evening News“ iš savo namų Džedziango mieste.
„Šiek tiek nustebau, bet iš tiesų – nelabai“, – Yu Youyou pasakojo apie momentą, kai ji sužinojo pelniusi prestižinį apdovanojimą, žiūrėdama televiziją.
„Mano svajonė – kad kinų medicina padėtų mums nugalėti gyvybei pavojingas ligas visame pasaulyje ir kad žmonės visame pasaulyje galėtų naudotis jos privalumais sveikatai stiprinti“, – Tu Youyou rašė 2011 metais viename komentare, kurį paskelbė mokslo žurnalas „Nature Medicine“.
Jos pačios darbai buvo žingsnis ta kryptimi: Tu Youyou tyrimai milijonams žmonių suteikė galimybę pasveikti nuo maliarijos, vartojant vaistinį preparatą, išgaunamą iš vienamečio kiečio ( Artemisia annua).
Artemizininas pakeitė anksčiau vartotus chlorokino ir sulfadoksino bei pirimetamino preparatus, kai išsivystė maliariją sukeliančių parazitinių pirmuonių – plazmodijų – atsparumas tiems vaistams.
Mūsų dienomis artemizininas yra pagrindinis preparatas, naudojamas gydyti ligai, kuria kasmet užsikrečia apie 200 mln. žmonių, o beveik 600 tūkst. tų pacientų miršta.
„Iki 7-o dešimtmečio pabaigos pastangos išnaikinti maliariją žlugo, o ši liga plito“, – sakoma Nobelio komiteto pranešime.
Tu Youyou ir jos bendradarbiai ištyrė daugiau negu 2 tūkst. kiniškų tradicinių vaistažolių mišinių ir pirmiausiai atrinko 640 preparatų, potencialiai gydančių maliariją. Tačiau atliekant bandymus su pelėmis reikšmingų teigiamų rezultatų buvo gauta tik su viena medžiaga – vienamečio kiečio ekstraktu.
Vis dėlto tų daug vilčių teikiančių rezultatų nepavyko pasiekti pakartotinai, todėl tyrėjai pateko į keblią padėtį.
Jie pamėgino išeitį rasti senovinėje kinų literatūroje ir aptiko atsakymą alchemiko Ge Hongo, mirusio 343 mūsų eros metais, raštuose.
Traktate „Skubaus gydymo receptų vadovas“ Ge Hongas aprašė Artemisia annua poveikį, švelninantį maliarijos simptomus ir pateikė užuominą: „Žiupsnį činghao (vienamečio kiečio) užmerkti dviejuose litruose vandens, išspausti sunką ir ją visą išgerti.“
Praėjus daugeliui šimtmečių išminčiaus žodžiai padėjo surasti išganingą atsakymą.
„Šis sakinys suteikė man mintį, kad kaitinimas, kuris buvo mūsų naudojamas tradicinės ekstrakcijos žingsnis, galbūt sunaikina veikliąsias medžiagas, – sakė Tu Youyou. – Ekstrakcija žemesnėje temperatūroje galėjo būti būtina, kad išliktų antimaliarinis poveikis.“
Naudodami naują ekstrakcijos žemoje temperatūroje metodą „pasiekėme daug didesnį veiksmingumą“, pridūrė mokslininkė. Šis faktas įrodė, kad ankstesnių kartų liaupsintos vienamečių kiečių savybės iš tiesų turi mokslinį pagrindą.
Tikra dovana
Tie rezultatai buvo gauti, kai Kiniją krėtė komunistinio lyderio Mao Zedongo inicijuota chaotiška 1966–1976 metų Kultūrinė revoliucija, per kurią daug žmonių, įskaitant kai kuriuos mokslininkus, buvo persekiojami.
Tyrėjai neturėjo galimybės išbandyti preparato su įprastais laboratoriniais gyvūnais, bet jie taip pasitikėjo naujosios medžiagos veiksmingumu, kad išbandė ją patys vartodami.
Drąsūs mokslininkų veiksmai atvėrė galimybę pradėti klinikinius tyrimus Hainane, gydant maliarija užsikrėtusius pacientus.
„Artemizininas... yra tikra senosios kinų medicinos dovana, – Tu Youyou rašė 2011 metų straipsnyje. – Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai kinų medicinos išmintis subrandino vaisių.“
Iš tikrųjų turime dėkoti Kinijai dėl įvairių gydymo metodų, pritaikytų įprastoje Vakarų šalių medicinoje – pavyzdžiui, iš ten buvo perimta akupunktūra, masažas, tai či mankšta ir ciguno sveikatinimo sistema.
Ne pasakos
Savo straipsnyje Tu Youyou taip paminėjo preparatą, gaminamą iš pataisams giminingo augalo dantytojo atgirio ( Huperzia serrata), su kuriuo šiuo metu atliekami klinikiniai bandymai Europoje ir Jungtinėse Valstijose, mėginant gydyti Alzheimerio (Alcheimerio) ligą. Kitas tradicinis vaistažolių preparatas šenlianas, gaminamas iš raudonšaknių šalavijų ( Salvia miltiorrhiza) ir skėstašakių kamrų ( Andrographis paniculata), kaip manoma, yra veiksmingas gydant aterosklerozę – arterijų sienelių sukietėjimą.
Kinijoje tradicinė medicina taikoma jau tūkstančius metų, tačiau artemizinino poveikio mechanizmas kol kas nėra paaiškintas įprastais moksliniais metodais.
Tikėtina, kad iš naujo atsigręžus į tradicinius gydymo metodus ateityje bus įmanoma padaryti svarbių atradimų.
Pasak kai kurių ekspertų, Kinija turi geras galimybes išnaudoti šį potencialą.
Šiuolaikinėje Kinijos medicinoje egzistuoja „įdomus ryšys su žolininkais ir kitais tradicinės kinų medicinos aspektais, tokiais kaip akupunktūra“, naujienų agentūrai AFP sakė parazitologijos ekspertas Colinas Sutherlandas, dirbantis Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokykloje.
„Jie to nevertina kaip absoliučių pasakų pasaulio, – pažymėjo jis. – Taigi, manau, kad Kinijos padėtis daug geresnė įžvelgti, jog gydymas vaistažolėmis atrodo turintis kai kurių privalumų ... komponentų, kuriuos jie gali paversti farmacijos produktais.“
Pati Tu Youyou pustrečių metų studijavo kinų tradicinę mediciną kursuose, skirtuose sveikatos apsaugos profesionalams, įgijusiems vakarietišką medicinos išsilavinimą.
