Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ apsilankė virš 64 tūkst. žiūrovų ir tai yra rekordinis žiūrovų skaičius per visą festivalio gyvavimo istoriją (palyginimui 2010-aisiais festivalyje apsilankė 54 tūkst. kino mylėtojų.) Skaičiuojant nuo pirmo festivalio, surengto legendiniame kino teatre „Lietuva“, per šešiolika festivalio metų lankytojų skaičius išaugo 16 kartų (pirmasis festivalis 1996 metais turėjo 4000 žiūrovų).
„Užaugo jau antra „Kino pavasario“ fanų karta – šiemet akivaizdu, kad kino filmus žiūrėjo ir tie, kurie dar prisimena pirmąjį festivalį ir tie, kuriems 16-asis festivalis buvo pirmasis. Daugiau kino mylėtojų apsilankė festivalyje, manome, ir dėl to, kad festivalis tapo geriau pasiekiamas, geras kinas buvo rodomas didelėse salėse, o bilietų kaina nepakilo. Be to, ir repertuaras buvo kruopščiai atrinktas, akivaizdu, kad priimtinas mūsų žiūrovų skoniui“, - rekordinio lankytojų skaičiaus priežastis vardijo Vida Ramaškienė, festivalio „Kino pavasaris“ direktorė.
Vidutinė festivalio bilieto kaina šiemet buvo 10.25lt. Iš viso parodyta 130 filmų, jie buvo sutalpinti į 453 seansus, dar 40 seansų buvo surengta papildomai. Festivalis apėmė beveik visą sostinę, nes filmai buvo rodomi jau keturiuose kino teatruose – „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Pasakoje“ ir „Skalvijoje“, dar 35 seansai surengti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnęs filmas „Moteris, kuri dainuoja“ (rež. Denis Villeneuve) tapo ir lankomiausiu – jį festivalio metu pažiūrėjo daugiau nei 3000 žmonių. Kiti filmai, surinkę pilnas sales žiūrovų – „Nepaleisk manęs“, „Norvegų giria“, „Patvirtinta kopija“, „127 valandos“.
Virš 7000 žiūrovų filmus stebėjo internetu – visą savaitę per 15min.lt/tv/gyvai buvo rodomi lietuviški trumpametražiai filmai buvo itin populiarūs tiems, kurie negalėjo jų pažiūrėti kino teatruose.
16-asis festivalis „Kino pavasaris“ įeis į istoriją ir kaip renginys, kuriame itin gausiai buvo lankomas lietuviškas kinas. Festivalyje pristatytų 13 lietuviškų filmų premjeros beveik visos buvo sausakimšos, pirmą kartą surengta trumpametražių lietuviškų filmų naktis buvo pakartota du kartus, nes netilpo visi norintys.
Festivalio augimą iliustruoja ir kasmet didėjantis atvykstančių užsienio svečių skaičius – šiemet į konkursinę programą „Nauja Europa-nauji vardai“ bei tarptautinį festivalių forumą „Rytų-centrinė“ srovė atvyko apie 50 svečių, Europos ir JAV kino industrijos atstovų. Iš viso buvo išdalinta virš 600 akreditacijų, iš jų virš 100 – žiniasklaidos atstovams. Festivalio organizatoriams talkino 90 savanorių.
Trečius metus vykstančioje konkursinėje programoje „Nauja Europa-nauji vardai“ geriausiu filmu išrinktas rumunų režisieriaus B.G.Apetri filmas „Laisvėje“ (Periferic/Outbound). Pagrindinį festivalio prizą įsteigė Vilniaus miestas. Specialieji prizai skirti už vaidybą - turkiško filmo „Dauguma“ (Cogunluk/Majority) pagrindiniam aktoriui Bartu Kucukcaglayan bei filmo „Namas“ (Dom/The House) aktorių kolektyvui. Nepriklausomų kino teatrų asociacijos CICAE žiuri išrinko savo filmą-nugalėtoją, juo tapo Bosnijos ir Hercegovinos juosta „Pakeliui“ (Na putu/On the path), kurios režisierė – Jasmila Zbanič. Šiemet pirmą kartą buvo išrinktas žiūroviškiausias lietuviškas filmas – juo tapo jauno režisieriaus Jono Trukano juosta „Knygnešys“. Geriausiu lietuvišku debiutu pripažintas Manto Kvedaravičiaus filmas „Barzakh“.
Didžiausias kino renginys Lietuvoje dvi savaites vyko Vilniuje, savaitę Kaune, taip pat geriausi festivalio filmai buvo rodomi Klaipėdos, Panevėžio bei Šiaulių žiūrovams. 17-asis festivalis „Kino pavasaris“ planuojamas 2012-ųjų kovą. Viešoji įstaiga „Kino pavasaris“ ir pasibaigus festivaliui žiūrovus džiugins kokybiškais kino renginiais: šiuo metu vykstančiu moksleivių projektu „Kino knyga“, studentų edukacija „Kino pavasaris tavo universitete“, gero humoro doze „Viasat kino komedijų festivalyje“, aistringa programa „Lotynų Amerikos kultūros dienose“, įvairių meno rūšių sinteze projekte „Artscape“.
