Pirmą kartą per 18-ka gyvavimo metų gausus gerų ir įspūdingų filmų Vilniaus tarptautinis kino festivalis turi ilgametį partnerį. „Kino pavasaris“ pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su ERGO draudimo grupe.
„Užsimezgusi ilgalaikė partnerystė padės užtikrinti festivalio augimą ir stabilumą. Šiais sunkiais festivaliams laikais džiaugiamės, kad su patikimu partneriu galėsime dėlioti savo planus į priekį. Tai ypač svarbu dabar, kai festivalis kasmet po mažą žingsnelį ruošiasi artėjančiam dvidešimtmečiui, įvyksiančiam 2015 metais,“ – kalbėjo festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė.
ERGO draudimo grupės atstovai teigia, kad globos ne tik festivalį „Kino pavasaris“, bet ir jo pagrindinę, konkursinę programą „Nauja Europa – nauji vardai“, kurios svečiams ir filmų kūrėjams žada įsteigti specialius prizus.
„Kino pavasaris“ sulaukia vis daugiau ir užsienio profesionalų įvertinimo. Tikime, kad mūsų bendradarbiavimas padės puoselėti šias tradicijas. Ši partnerystė visiškai atitinka mūsų kompanijos vertybinius kriterijus – remti ir populiarinti meną, ir esame įsitikinę, kad atrasti nauji vardai ir filmai garsins „Kino pavasarį“ bei kino kūrėjus ir už Lietuvos ribų,“ - apie partnerystę su „Kino pavasariu“ sakė ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos narys Saulius Jokubaitis.
Konkursinėje programoje – Gruzijos debiutas
Pretendentai į „Kino pavasario“ statulėlę bei apdovanojimą atrenkami, kruopščiai įvertinant filmų meninę kokybę ir temos aktualumą. Ir šį kovą festivalio gerbėjai bus supažindinti su vienais geriausių Rytų ir Centrinės Europos kino kūrėjų darbais.
„Šiemet sudaryti konkursinę festivalio programą buvo itin nelengva, nes buvo šalių, kurios turėjo net po keturis, penkis kandidatus, o atrinkti į programą galime ne daugiau dviejų,“ - pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė. „Žiuri, manau, neišvengs ilgų diskusijų, spręsdama, kuris konkursinės programos filmas – geriausias. Visi konkursiniai filmai yra lygiaverčiai konkurentai, verti aukščiausio apdovanojimo ir festivalio statulėlės.“
Festivalio programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ greta filmų iš Rumunijos, Lenkijos, Serbijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos, Slovakijos ir Lietuvos pirmą kartą festivalio istorijoje konkursinėje programoje bus pristatomas Gruzijos kino kūrėjų darbas. Jaunos režisierės Rusudan Chkonia filmas „Nenustok šypsotis“ pasakoja tikrais faktais paremtą istoriją apie užkulisius grožio konkurso, kuris virto kova be taisyklių.
Nuo Rumunijos miestelių bankroto iki paauglių nėštumo ir Sarajevo vaikų
Iškilmingam programos „Nauja Europa – nauji vardai“ atidarymui pasirinktas lankomiausias visų laikų Rumunijos filmas „Apie sraiges ir žmones“, kuriame režisierius Tudor Giurgiu pasakoja mažo šalies miestelio žmonių pastangas išsaugoti pagrindinį pajamų šaltinį – bankrutavusią vienintelę gamyklą. Ukraina, bendradarbiaudama su Serbija ir Vokietija, pristatys jaunos režisierės Darios Onišenko darbą „Rytų nostalgija“ apie tris skirtingas meilės istorijas. Spalvingame, tačiau šokiruojančiame, lenkų režisierės Kasios Roslaniec filme „Motinos liūdesys“ atvirai pasakojama apie paauglių nėštumą. Kitas lenkų filmas „Myliu“ (rež. Sławomir Fabicki) atskleis skirtingus meilės atspalvius.
Programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ šiemet debiutuos serbų režisierius Miroslavas Terzičius su filmu apie sudėtingą situaciją po Balkanų karo - „Išganymo gatvė“. Rumunų režisierius Marian Crisan į „Kino pavasario“ konkursinę programą sugrįžta jau su antruoju savo darbu „Rokeris“. Bosnija ir Hercegovina šioje programoje rodys itin skaudžią temą palietusį Aidos Begič filmą „Sarajevo vaikai“ ir emigrantų dalią atspindinčią Igoro Drljacos juostą „Krivina“. Taip pat šių metų konkursinėje „Kino pavasario“ programoje bus pristatyta originaliai perteikta šnipų istorija bulgarų režisieriaus Emilio Christovo filme „Chameleono spalvos“, slovakės Miros Fornay juosta „Mano šuo Kileris“ ir lietuvių režisieriaus darbas - naujausias Kristinos Buožytės filmas „Aurora“.
Kovo 14 – 28 dienomis vyksiančio 18-ojo „Kino pavasario“ konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmų aprašymus ir video anonsus jau galima rasti festivalio puslapyje: http://www.kinopavasaris.lt/filmai
Apie festivalį:
Vilniaus tarptautinis kino festivalis (VTKF) „Kino pavasaris“ yra didžiausias ir svarbiausias kino renginys Lietuvoje. Sukurtas 1995 metais, vieno didžiausių ir gausiausiai lankomų renginių šalyje vardą festivalis užsitarnavo pateikdamas žiūrovams kruopščiai atrinktą, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose kino profesionalų ir mėgėjų įvertintą kino programą. Šiemet jau 18 kartą vykstantis festivalis daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su kokybišku gero skonio kinu, bet ir su rimtomis diskusijomis, susitikimais su žinomais Lietuvos bei užsienio kino žmonėmis, įvairiais švietėjiškais projektais bei originaliais teminiais renginiais.
Konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmai išsamiau:
„Apie sraiges ir žmones“ (Rumunija)
Visų laikų lankomiausias Rumunijos režisieriaus Tudor Giurgiu filmas „Apie sraiges ir žmones“ pasakoja apie mažo Rumunijos miestelio pagrindinio pajamų šaltinio, vienintelės gamyklos, bankrotą. Išradingame ir linksmai chaotiškame filme turtingas prancūzų investuotojas nori nupirkti ir paversti šią gamyklą sraigių ferma, tačiau miestelio žmonės stengiasi ją susigrąžinti.
„Nenustok šypsotis“ (Gruzija)
Jaunos gruzinų režisierės Rusudan Chkonia filmas „Nenustok šypsotis“ - tikrais faktais paremta juosta apie grožio konkurso užkulisius. Renginys parodomas kitu kampu, drąsiai ir ironiškai atskleidžiant dalyvių gyvenimus, kovą dėl pergalės, organizatorių ciniškumą ir išlikimo dramą.
„Rytų nostalgija“ (Serbija ir Vokietija)
Jaunos režisierės Darios Onišenko darbas „Rytų nostalgija“ pasakoja tą pačią naktį skirtinguose Europos miestuose vykstančias tris skirtingas meilės istorijas. Pagrindinį vaidmenį debiutiniame režisierės filme atlieka garsus austrų aktorius Karlas Markovičius.
„Motinos liūdesys“ (Lenkija)
Spalvingame, tačiau šokiruojančiame, lenkų režisierės Kasios Roslaniec filme „Motinos liūdesys“ atvirai pasakojama apie paauglių nėštumą, kuris kartais tampa savotiška mada ar egoizmo išraiška.
„Aurora“ (Lietuva)
Naujausias Kristinos Buožytės filmas - tai išskirtinio fantastikos žanro nuotykinė fatališkos meilės istorija, perteikta per psichologinį techno trilerį. Istorija, vykstanti dviejose skirtingose erdvėse, nagrinėja aistros prigimtį, atskleisdama dualizmo problemą tarp žmogaus kūno (realaus) bei minčių (idealaus) pasaulių.
„Chameleono spalvos“ (Bulgarija)
Režisierius Emilio Christovas originaliai perteikia komunistinėje Bulgarijoje vykstantį veiksmą, kai išmestas iš slaptosios policijos, agentas įsteigia alternatyvią slaptųjų šnipų organizaciją. Vaikinas planuoja sukompromituoti ir iš postų išversti naujojo režimo klerkus, tačiau įsimyli gražuolę, svajojančią kuo greičiau pabėgti į normalų pasaulį.
„Išganymo gatvė“ (Serbija)
Režisieriaus Miroslavo Terzičiaus įtempto veiksmo trileris kitu kampu vaizduoja po Balkanų karo likusias žaizdas. Kino naujokui pavyko prisivilioti garsų Europos aktorių Rade Serbedzija, pagrindinį vaidmenį sukūrusį ir debiutiniame Angelinos Jolie filme.
„Rokeris“ (Rumunija)
Antrajame režisieriaus Mariano Crisano filme pasakojama apie neturtingą našlį Viktorą, kuriam penkiasdešimtmetis jau čia pat, o jis vis dar elgiasi lyg patrakęs rokeris. Ypač tikroviškai perteiktas pamišimas dėl roko muzikos ir noras bet kokias būdais pasiekti šlovę.
„Sarajevo vaikai“ (Bosnija ir Hercegovina)
Kanų kino festivalyje specialaus žiuri paminėjimo apdovanojimą gavusi režisierės Aidos Begič drama vaizduoja šiuolaikinės Bosnijos karo našlaičių, viena koja žengiančių į suaugusiųjų pasaulį, gyvenimą.
„Krivina“ (Bosnija ir Hercegovina)
Filme perteikiamas praradimo jausmą, kai žmogus nebesugeba gyventi toliau. Šis jausmas kamuoja daugelį žmonių, emigravusių į Vakarus iš karo apimtos buvusios Jugoslavijos. Režisierius Igor Drljaca teigia, kad tai nėra vien filmas apie diasporą. Visų pirma jis pasakoja apie traumą, tiksliau apie prisiminimus, kuriuos ji sukelia. O prisiminimai labai įvairūs: nuo Jugoslavijos karo nusikaltimų iki imigracijos ir susvetimėjimo.
„Myliu“ (Lenkija)
Režisierius Sławomir Fabicki nevengia intymių detalių ir tyrinėja susituokusių žmonių santykių sudėtingumą. Tai istorija apie įvairiausius meilės atspalvius: atsakomybę, pavydą, baimę, atleidimą, neapykantą ir abejingumą, kurie neišvengiamai išbando santykių stiprumą atslūgus meilės euforijai.
„Mano šuo Kileris“ (Slovakija)
Miros Fornay filmas apie tai, kaip mūsų mintyse užgimęs įsitikinimas ir nuomonė gali paveikti kitus. Atskleidžiama drama apie ryškėjančią netoleranciją šiuolaikinėje Europoje.
