Nepaprasta kino istorijos akimirka
„Kino pavasario“ metu programoje „Viva Vigo“ bus parodyti visi J. Vigo filmai: trumpametražiai dokumentiniai „Apie Nicą“ („A propos de Nice“, 1930), „Taris“ („Taris“, 1931), trumpametražis vaidybinis „Nulis už elgesį“ („Zero de conduite“, 1933) ir vienintelis pilnametražis režisieriaus darbas, sinefilų džiaugsmas – drama „Atalanta“ („L’Atalante“, 1934).
Sulaukęs 29-erių J. Vigo mirė nuo tuberkuliozės, spėjęs sukurti vos keturis filmus. Nepaisant to, jo kino kalbos eksperimentai bei drąsios idėjos visiems laikams įtvirtino Jeano Vigo vardą kino istorijoje. Tiesa, režisieriaus kūryba įvertinta ir pripažinta tik po jo mirties. J. Vigo gyvam esant, jo filmus lydėjo finansinės nesėkmės, draudimai rodyti ir cenzūra.
„Sunku įsivaizduoti, į kokius naujus tolius būtų pakrypusi kino istorija, jei J. Vigo nebūtų taip tragiškai ir anksti pasitraukęs iš gyvenimo. Vos keli filmai, o kino vystymuisi duotas šitoks postūmis! Šio režisieriaus palikimas toks pat svarbus kaip ir brolių Lumière’ų – jie galbūt išrado raides, bet J. Vigo parašė pirmąją poeziją, kurią ligi šiolei cituoja ir interpretuoja patys garsiausi kino kūrėjai“, – apie prancūzų kino meistrą sako retrospektyvos sudarytoja Aistė Račaitytė.
Amžinai gyvas J. Vigo
Siekiant perteikti geografiškai plačią J. Vigo įtaką pasaulio kinui, į retrospektyvą „Viva Vigo“ įtraukti ir jo įkvėptų kūrėjų darbai.
Režisieriaus Marcelio Carne darbas „Ūkų krantinė“ („Le Uuai des Brumes“, 1938) tęsia poetinio realizmo stilistiką, pasakoja nevilties ir melancholijos kupiną istoriją apie žmogaus vienatvę. „Ilgas laimingas gyvenimas“ („Dolgaya schastlivaya zhizn“, 1966) yra vienintelis garsaus rusų poeto Gennady Špalikovo pilnametražis filmas, kurį jis vadina išpažintimi legendiniam prancūzų režisieriui J. Vigo. Senegalo režisieriaus Ousmane Sembène filmas „Juodaodė iš…“ („Black Girl“, 1966), persmelktas J. Vigo būdingos maišto dvasios, prancūzų Naujosios bangos kino kalba pasakoja apie kolonializmą ir rasizmą. „Nulis už elgesį“ įkvėpė Lindsay Andersoną sukurti kultinę juostą „Jeigu...“ („If“, 1968) – maištingą jaunuolių portretą, kuriame vieną pagrindinių vaidmenų atliko „Prisukamo apelsino“ („A Clockwork Orange“, 1971) žvaigždė Malcolmas McDowellis.
„Kino pavasario“ metu į kino ištakas bus atsigręžiama ir Kanų festivalio vadovo Thierry Frémaux režisuotame bei šmaikščiai įgarsintame filme „Lumière!“ (2016), kurio metu bus galima išvysti ištraukas net iš 114 šių kino pradininkų darbų.
Jaunųjų žiūrovų pažintis su nacionalinio kino klasika
Šių metų „Kino pavasario“ lietuviškos retrospektyvos centre – vaikystės žavesys. „Norėjosi supažindinti jaunuosius festivalio žiūrovus su jau klasika tapusiais lietuvių filmais vaikams ir jaunimui. Manau, tai puiki proga susitikti kine skirtingoms kartoms ir pasikalbėti apie praeitį bei dabartį, pagalvoti, kas pasikeitė, o kokios temos vis dar lieka aktualios šiandien“, – tokį sprendimą argumentuoja retrospektyvos „XX a. vaikai“ sudarytoja Mantė Valiūnaitė.
Lietuviškoje retrospektyvoje žiūrovai išvys visų laikų garsiausius lietuvių režisierių filmus – lyrinę apysaką apie tyros širdies berniuką „Andrius“ (rež. Algirdas Araminas, 1980), legendinio kino kūrėjo Arūno Žebriūno dramas „Gražuolė“ (1969) ir „Paskutinė atostogų diena“ (1964) bei keturių skirtingų režisierių kurtų kino novelių rinkinį apie vaikišką drąsą ir svajones „Gyvieji didvyriai“ (Arūnas Žebriūnas, Balys Bratkauskas, Vytautas Žalakevičius, Marijonas Giedrys, 1959).
Apie festivalį:
23-iasis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks 2018 m. kovo 15–29 d. Praėjusiais metais „Kino pavasaris“ pritraukė 114 250 žiūrovų, tad yra didžiausias kino renginys Lietuvoje ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
