Kovo 19–balandžio 2 dienomis vyksiančio „Kino pavasario“ programos sudarytojai Mantė Valiūnaitė, Aistė Račaitytė, Gediminas Kukta ir Dovilė Raustytė-Mateikė dalijasi savo metų atradimais. Jie visi sugulė į programą „Metų atradimai“, o šioje šiemet ⎯ 30 ilgametražių ir 16 trumpametražių filmų visų skoniams, rašoma pranešime spaudai.
M. Valiūnaitės atradimai: nuo futurizmo iki empatiškos dokumentikos
„Menininko Lawrence’o Leko AIDOL panardina į išradingai sukurtas virtualiąsias realybes su paties sukurtu garso takeliu, – pirmą patinkantį filmą atskleidžia festivalio meno vadovė M. Valiūnaitė. – Filmas ne tik vizualiai užburiantis ir iškalbingas, bet ir skatinantis susimąstyti, ką reiškia kūrybinė laisvė prieš korporacijų galią ir pagal algoritmus gaminamą visiems patinkančią muziką ar bet kokią kitą meno formą.“
Futuristiniame filme pasakojama superžvaigždės Divos istorija, kuri ruošiasi ypatingam sugrįžimui – 2065 metų koncertui „eSporto“ olimpinėse žaidynėse. Jai padeda pasiruošti dirbtinis intelektas Geo.
„Užjūris“ (Overseas) – vienas geriausių M. Valiūnaitės matytų 2019 metų dokumentinių filmų. Tai pasakojimas apie specialiame centre sunkiam darbui užsienyje ruošiamas moteris filipinietes. „Režisierė Sung-A Yoon jautriai ir empatiškai atveria kelių moterų pasaulį ir strategijas, kaip įveikti iššūkius ir apsisaugoti dirbant namų tvarkytoja ar aukle. Pamiršite, kad žiūrite dokumentiką“, – tikina „Kino pavasario“ meno vadovė.
Trečiasis jos atradimas – intelektuali drama „Paukščių kalba“ (Bird Talk). Vienas originaliausių lenkų kino režisierių Andrzejus Żuławskis prieš mirtį paliko filmo scenarijų sūnui Xawery. O pastarasis sukūrė filmą apie lenkų inteligentijos krizę ir jauno menininko Mariano bei jo draugų kovą su sistema. „Žiūrėti šį filmą – tarsi žaisti intelektinį žaidimą su laisvomis ir neapibrėžtomis taisyklėmis. Xawery sekė tėvo išvystytu originaliu stiliumi“, – atskleidžia M. Valiūnaitė.
A. Račaitytės atradimai: nuo disko šokių iki istorinio filmo
Kas įsiminė festivalio programos sudarytojai A. Račaitytei? „Pirmiausia, „Disko“ (Disco). Tai smalsus žvilgsnis į radikalų gyvenimo kelią pasirinkusių žmonių kasdienybę ir pasaulėjautą. Sunku patikėti, kad filmas paremtas tuo, kas egzistuoja tikrovėje“, – stebisi A. Račaitytė.
Norvegų režisierė Jorunn Myklebust Syversen pasakoja apie disko šokių pasaulio čempionę ir moderniosios Evangelikų bažnyčios narę Miriam bei jos tikėjimo paieškas. Tai filmas apie beprasmybės baimę ir jauno žmogaus poreikį kažkuo sekti, tikėti autoritetais.
Kardinaliai kitokią nuotaiką kuria kitas atradimas – argentinietės Anos Garcia Blaya „Geri ketinimai“ (The Good Intensions) apie Gustavo, jo buvusios žmonos Sisilijos ir jų atžalų gyvenimą. „Tikiu, kad šis filmas taps vienu pozityviausių festivalio filmų. Režisierės vaikystės prisiminimų įkvėptame scenarijuje jautriai kalbama apie visoms negandoms atsparią meilę šeimoje, o originalumo suteikia organiškai įterpiamos archyvinės režisierės vaikystės vaizdo įrašų kronikos“, – sako festivalio programos sudarytoja.
Labiausiai A. Račaitytę sujaudino istorinė drama iš Ispanijos ir Čilės „Baltu ant balto“ (White on white). Filmo kūrėjas Théo Courtas buvo pripažintas geriausiu Venecijos kino festivalio programos „Horizontai“ režisieriumi. „Baltu ant balto“ pasakoja apie fotografą Pedro, kuris įamžina kolonizatoriaus vestuves, tačiau negali atitraukti akių nuo jaunutės nuotakos.
„Itin svarbus ir formaliai turtingas filmas apie indėnų selknamų genocidą Ugnies žemėje. Tokie kūriniai per praeities perspektyvą leidžia geriau suvokti šiandienos realybę“, – paaiškina A. Račaitytė.
D. Raustytės-Mateikės atradimai: nuo lietuviškų akcentų iki nykstančių raganosių
Brazilija, Latvija, Kenija ⎯ tokios geografinės D. Raustytės-Mateikės kino atradimų kryptys. Pirmoji iš jų – 2020 metų brazilės Marios Claros Escobar drama „Lauros išvykimas“ (Desterro). „Jauna režisierė labai savita simbolių kalba pasakoja apie trisdešimtmetę Laurą ir drauge apie mūsų visų pasyvumą visuomenėje, išprovokuojantį vidinius cunamius“, – pastebi D. Raustytė-Mateikė.
Jos dėmesio sulaukė ir latvių režisieriaus Jurio Kursiečio drama „Olegas“ (Oleg), kuriame pagrindinį Olego vaidmenį sukūrė „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir „Sidabrine gerve“ apdovanotas lietuvis Valentinas Novopolskis.
„J. Kursiečio ilgametė žurnalistinė patirtis leido aiškiai išartikuliuoti rūpimą problemą. Europos emigracija į Vakarus šiame pagal tikrą istoriją sukurtame filme išryškina šiuolaikinės vergovės fenomeną. Režisierius teigia, kad tarp mūsų yra labai daug olegų, ir juo patikėjo filmo premjerai pakvietę Kanai. Na, o V. Novopolskis yra tiesiog labai geras aktorius“, – apie filmą kalba programos sudarytoja.
D. Raustytė-Mateikė rekomenduoja nepraleisti ir mus visus šaržuojančios dokumentikos „Paskutinis patinas Žemėje“ (The Last Male on Earth). „Iš pirmo žvilgsnio olandė Floor van der Meulen pasakoja apie 2018 metais Kenijoje nugaišusį šiaurinį baltąjį raganosį Sudaną. Jis buvo vienintelis likęs šios retos rūšies patinas. Tačiau iš tikro, fiksuodama paskutines Sudano žemėje dienas, ji originaliai šaržuoja žmoniją, apsėstą megalomanijos. To pasekmė – visko aplink ir kartu savęs naikinimas. Labai aktualus filmas apie nykstančias rūšis ir dėl kvailo žmogaus galios demonstravimo neįmanomą simbiozę.“
G. Kuktos atradimai: nuo meksikiečių klajonių iki kamerinės meilės
„Kine dažniausiai ieškai ir tikiesi išskirtinės formos, išradingai suregzto scenarijaus arba netikėto režisieriaus požiūrio tiek į pasaulį, tiek į kiną. Vis dėlto kartais labai maloniu atradimu gali tapti pats filmo herojus, pavyzdžiui, pradingti svajojanti italų aktorė ir modelis“, – pasakoja G. Kukta.
Tarp jo atradimų – intymi italų dokumentika „Mano mamos išnykimas“ (The Disappearance of My Mother). Režisierius Beniamino Barrese filmuoja savo motiną Benedettą Barzini, kuri XX a. 7 deš. buvo garsi mados ikona, o dabar tenori vieno – išsilaisvinti iš jai primestų vaidmenų ir išnykti.
Kitas jo atradimas – Sandanso kino festivalyje geriausio scenarijaus ir žiūrovų simpatijų prizais apdovanota drama „Skiriamieji ženklai“ (Identifying Features) nepaliks abejingų. „Režisierė Fernanda Valadez geba sujungti istoriją apie meksikiečių geresnio gyvenimo paieškas JAV su subtiliu natūralizmu ir skoningu magiškuoju realizmu. Šis filmas tik dar kartą patvirtina: didžiuosius atradimus nebūtinai lydi įmantrūs formos eksperimentai ar kino taisyklių laužymas“, – akcentuoja G. Kukta.
Režisieriaus Filippo Meneghetti kamerinė drama „Dviese“ (Two of Us) pasakoja apie dviejų moterų švelnumo kupiną meilę, o šią perteikė nuostabus aktorių duetas Barbara Sukowa ir Martine Chevallier. „Šis jautrus filmas grąžino tikėjimą, kad apie tos pačios lyties žmonių ryšį galima pasakoti ne verkšlenant, ne provokuojant, o santūriai, su lengvu humoru, tikrai jaudinamai“, – filmą rekomenduoja G. Kukta.
Prie įkvepiančių atradimų kino kritikas priskirtų ir įdomių šiuolaikinio meno atstovų Sashos Litvintsevos ir Beny Wagnerio trumpametražį filmą „Demonstracija“ (A Demonstration). Jis pristatomas kaip filmas apie monstrus be monstrų. Režisieriai tyrinėja ir iš naujo interpretuoja būdus, kaip matome natūralų gamtos pasaulį.
