Lapkritį didžiulę programą parengusio Goethe instituto Vilniuje dėka galėsime išsamiau susipažinti su neblėstančios kino legendos kūryba. Lapkričio 7-12 d. “Skalvijos” kino centre bus parodyti keturi Lietuvoje nematyti filmai.
Tai pasaulinę šlovę aktorei atnešusi Josefo von Sternbergo juosta “Žydrasis angelas” (1930), pirmasis JAV kurtas šio dueto filmas “Marokas” (1930), naujas aktorės talento briaunas atskleidusi Franko Borzage’o komedija “Troškimas” (1936) ir Billy Wilderio komedija “Užsienio reikalai” (1948).
Tai pirma tokia Marlene Dietrich filmų peržiūra Lietuvoje. Ji pareikalavo iš Goethe instituto Vilniuje nemažų finansinių sąnaudų, nes archyvinių filmų nuoma yra labai brangi. Filmų peržiūras papildys fotografijų paroda “Marlene Dietrich - nuotraukose įamžinta legenda” Teatro, muzikos ir kino muziejuje (atidarymas lapkričio 6 d.), esto šansonjė Erkki Otsmano atliekamų Marlene Dietrich dainų vakaras (lapkričio 14 d.) ir Anželikos Cholinos šokio spektaklis pagal Marlene Dietrich dainas (lapkričio 10 d.).
Marlene Dietrich - amžinasis vampas
Marlene Dietrich (1901.12.27-1992.05.06) iš tikrųjų atrado Holivudo režisierius Josefas von Sternbergas. 1929-aisiais jis atvyko į Berlyną kurti filmo “Žydrasis angelas” ir ieškojo aktorės, kuri galėtų suvaidinti vulgarią ir ištvirkusią kabareto dainininkę Lolą Lolą. Marlene Dietrich (tikroji pavardė Maria Magdalena Dietrich) vaidino teatre ir kine, tačiau šlovės aukštumų nebuvo pasiekusi.
Tačiau nuo tos akimirkos, kai menkai žinomą aktorę patvirtino Lola-Lolos vaidmeniui, iš jos buvo reikalaujama tik vieno: daryti neišdildomą įspūdį. Estetas Sternbergas iš savojo atradimo sukūrė šaltą, pavojingą vyrams moterį “vampą”. Ši “operacija” buvo kruopščiai apgalvota. Liepęs laikytis griežtos dietos, iš apvalokos aktorės Sternbergas sukūrė liekną graciją su įdubusiais skruostais, kuri daužys vyrų širdis “Ispaniškame kaprize” (1935) arba seks paskui juos į dykumą filme “Marokas” (1930), išduos valstybės paslaptis (“X-27”, 1931), net pasiaukos šeimai ir taps prostitute (“Blond Venera”, 1932). Jos herojėms paklūsta imperijos (“Imperatorė”, 1934), jos keliauja po tolimas šalis (“Šanchajaus ekspresas”, 1932), dainuoja, šoka, keri ir šokiruoja. Neatsitiktinai Lola Lola dainuoja: “Esu sukurta tam, kad mane mylėtumėt”.
Kartu su operatoriumi Lee Garmesu von Sternbergas sukūrė aktorei specialų apšvietimą, kuris ypač pabrėždavo jos skruostikaulius, o skruostai likdavo paslėpti šešėlio. Marlene veidas tapo mįslingo moteriškumo simboliu. Pasislėpusi už šydo arba po milžiniškos skrybėlės bryliais, skendinti cigarečių dūmuose, ji likdavo tokia pat neprieinama ir neįspėjama, kaip ir Greta Garbo.
Į JAV aktorę pakvietusi “Paramount” studija tikėjosi iš Marlene sukurti MGM studijai priklausiusios dieviškosios Gretos konkurentę. Tačiau tai nepavyko. Marlene herojės buvo žemiškesnės, jos provokuojamai žiūrėjo į savo partnerius, o Gretos Garbo herojės, regis, gyveno savo svajonėse, atsiskyrusios nuo visko, kas žemiška. Marlene herojų meilės nuotykiai ir patyrimas, nepaisant filmuose pateikiamų istorijų pasakiškumo, buvo labai žemiški ir natūralūs. Tokios moterys kaip Lili (“Šanchajaus ekspresas”) ar Končita Peres (“Ispaniškas kaprizas”), norėdamos pasiekti tikslą, nė minutės nedvejoja ir naudojasi savo kūnu. Žiūrovams iš pradžių tai patiko.
1931-ųjų pabaigoje Marlene Dietrich buvo populiariausia kino žvaigždė. 1933 m. jos honoraras siekė pusę milijono dolerių. Deja, po septynių kartu su von Sternebrgu sukurtų filmų Marlene Dietrich kaip fatališkos moters įvaizdis buvo išsemtas. 1935 m. von Sternbergas nusprendė išsiskirti su savo Galatėja. Dietrich galėjo pati spręsti, ką jai vaidinti. Daugybė meilės nuotykių su nuolat besikeičiančiais partneriais leido jai sublizgėti kaip visus tabu laužančiai moteriai. Ji sužavėjo beveik visus savo kino partnerius - Gary Cooperį, Maurice’ą Chevalier, Johną Gilbertą, Douglasą Fairbenksą Jaunesnįjį, Johną Wayne’ą, Jeaną Gabiną... Ji net sugebėjo atmušti savo konkurentės Gretos Garbo meilužę šokėją Mercedes de Acostą. Tačiau ištekėjusi Marlene Dietrich buvo tik vieną kartą - 1923 m. už Rudolfo Sieberio, su kuriuo susilaukė vienintelės dukters Marios Rivos.
Marlene Dietrich tapo šiuolaikiškos, nepriklausomos moters prototipu. Priėmimuose ji dažnai pasirodydavo dėvėdama vyrišką kostiumą, tarsi kvestionuodama tradicinį lyčių vaidmenų pasiskirstymą. Rašytojai Ernestas Hemingway ir vėlesnis meilužis Erichas Maria Remarque’as (Marlene tapo ne vieno jo romano herojės prototipu) ieškojo aktorės draugystės. Gyvenime ji buvo labai įvairi, tačiau ekrane sustingęs jos fatališkos moters veidas pamažu ėmė nusibosti žiūrovams. Dietrich į šią krizę reagavo “sušildydama” neprieinamos moters įvaizdį. 1936 m. ji nusifilmavo Franko Borzage komedijoje “Troškimas”. Šiame filme Dietrich vaidina brangenybių vagišę, kuri į savo aferą įpainioja niekuo dėtą amerikietį. “Troškime” atsiskleidė jos kaip komedijų aktorės talentas.
1939 m. vesterne “Destris vėl balne” ji suvaidino dar vieną komišką vaidmenį. Dietrich herojė Frenkė mušėsi su savo kolege milžiniškame dulkių debesyje. Kartu aktorė tarsi simboliškai išsivoliojo purve. Neprieinamumo aurą pakeitė ryžtingas moteriškumas. Tai buvo apskaičiuotas, pragmatiškas karjeros posūkis, kuriuo tikslingumu buvo galima įsitikinti ir vėliau, kai aktorė peržengė amžiaus ribą ir ėmė vaidinti charakterinius vaidmenis.
1939 m. Marlene Dietrich gavo JAV pilietybę. Ji dalyvavo II pasauliniame kare - dainavo sąjungininkų kareiviams. Anksčiau Hitleris ir nacių propagandos ministras Goebbelsas ne vieną kartą kreipėsi į Dietrich, siūlydami vienintelei pasaulinio kino žvaigžde tapusiai vokiečių aktorei grįžti į Vokietiją. Tačiau jos atsakymas visada buvo ryžtingas “ne”. Dveji tarnybos USO (United Services Organization) metai parodė, kad aktorė gali patraukti publiką ir savo talentingu dainavimu.
Po karo vaidmenų mažėjo. Meistriškumu išsiskiria Dietrich vaidmenys Billy Wilderio komedijoje “Užsienio reikalai” (1948), kur ji vėl suvaidino kabareto dainininkę (šiame filme ji pirmąkart sudainavo vėliau vieną populiariausių savo dainų “Iliuzijos”) ir to paties režisieriaus teismo dramoje “Kaltinimo liudininkas” (1957). Vyresniosios kartos Lietuvos žiūrovai prisimena aktorę iš įsimintino vaidmens Stanley Kramerio filme “Niurnbergo procesas” (1961), TV3 kelis kartus rodė filmą “Blogio prisilietimas” (1958). Pastarajame genialiojo Orsono Welleso filme Dietrich teko netikėtas meksikietės viešnamio savininkės vaidmuo. Tačiau į madą atėjęs realizmas nelabai lipo prie rafinuotų, išraiškingų aktorės judesių ir hipnotizuojančio jos žvilgsnio. Tad dėsninga, kad aktorei buvo parankiau tęsti dainininkės karjerą. 1953 m. pabaigoje ji pirmą kartą surengė rečitalį pramogų sostinėje Las Vegase. Žiūrovai buvo sužavėti. Dvidešimt metų “gražiausia pasaulio močiutė” važinėjo po pasaulį su koncertais, tačiau Vokietijoje 1960-aisiais ji buvo pavadinta “tėvynės išdavike”. Vis dėlto ji palaidota savo gimtajame mieste Berlyne.
Gyvenimo pabaigoje jai teko nelengvas uždavinys: kovoti su senatve ir kurti amžinos jaunystės iliuziją. Tai jai gerai sekėsi. Tačiau laikas bėgo ir 1975-aisiais jos dainininkės karjerą užbaigė nelaimingas atsitikimas Sidnėjaus teatro scenoje. Likusią gyvenimo dalį Dietrich praleido Paryžiuje. Ligos prikaustyta prie lovos, ji jau nebepalikdavo savo buto, į kurį įžengti buvo galima tik dukteriai ir jos vaikams.
Marlene Dietrich filmai
“Žydrasis angelas” (“Der blaue Engel”)
Heinricho Manno apsakymo “Profesorius Unratas” ekranizacija. Mažas Vokietijos miestelis. Jo vyrų gimnazijoje dėsto senamadiškas profesorius, kuris persekioja savo lengvabūdžius mokinius. Kartą pasekęs vieną jų, mokytojas atsiduria kabarete ir iškart įsimyli erotišką dainininkę Lolą Lolą. Jų romanas baigiasi vedybomis. Profesorius degraduoja ir socialiai, ir moraliai. Šis vienas pirmųjų garsinio kino šedevrų buvo svaiginančios Marlene Dietrich karjeros pradžia.
Rež. Joseph von Sternberg. Vaid. Marlene Dietrich, Emil Jannings, Roland Varno, Eduard von Winterstern, Wolfgang Staudte, Reinhold Bernt. (Drama,Vokietija, 1930, 16 mm, anglų k., liet. titrai, 1.48 val.)
“Marokas” (“Morocco”)
Pasakojimas apie kabareto dainininkę, kuri Šiaurės Afrikoje įsimyli svetimšalių legiono kareivį. Dėl meilės dainininkė gali išsižadėti viso ankstesnio gyvenimo malonumų ir vedybų su turtingu dailininku.
Rež. Joseph von Sternberg. Vaid. Marlene Dietrich, Gary Cooper, Adolphe Menjou, Ullrich Haupt, Julie Compton, Eve Southern, Francis McDonald, Albert Conti. (Melodrama, JAV, 1930, 1.32 val.)
“Troškimas” (“Desire”)
Vienas pirmųjų Dietrich komedinių vaidmenų. Jos herojė - gražuolė brangakmenių vagišė Madlena. Pavogusi brangų perlų vėrinį, ji nori kuo greičiau sprukti iš Paryžiaus. Ties Ispanijos ir Prancūzijos siena bijodama, kad muitininkai neaptiktų vėrinio, į savo aferą ji įpainioja niekuo dėtą amerikietį.
Rež. Frankas Borzage. Vaid. Marlene Dietrich, Gary Cooper, John Halliday, William Frawley, Ernest Cossart, Alan Mowbray. (Komedija, JAV, 1936, 1.36 val.)
“Užsienio reikalai” (“A foreign Affair”)
Filmo veiksmas nukelia į sąjungininkų pasidalytą pokario Berlyną. Čia atvyksta Kongreso narė Febė, kuriai labai rūpi amerikiečių kareivių moralė ir sveikata. Pirmiausia ji tiria paskalas apie amerikiečių karininko ir bendradarbiavimu su naciais kaltinamos dainininkės Erikos fon Šliutov romaną. Kongreso narei padėti paskiriamas kapitonas Džonas Pringlas. Niekas net nenumano, kad tyrimo objektas yra būtent jis.
Rež. Billy Wilder. Vaid. Marlene Dietrich, Millard Mitchell, Jean Arthur, John Lund, Stanley Prager, Peter von Zerneck. (Komedija, JAV, 1948, 1.56 val.)
“Marlene Dietrich dainos” (“Marlene Dietrich - Her own Song”)
Filmą sukūręs Marlene Dietrich vaikaitis J. Davidas Riva panaudojo daug iki šiol nežinomos medžiagos, atskleidė nežinomų faktų. Jo tikslas buvo sudėti naujus nuostabios aktorės gyvenimo istorijos akcentus. Pirmąkart tiek daug vietos skiriama Marlene Dietrich sprendimui palikti Holivudą ir vykti į karo apimtą Europą padėti sąjungininkams kovoti su naciais.
Rež. J. David Riva. (Dok. filmas, Vokietija, JAV, 2001, 1.40 val.)
