Kiekvieną savaitę #KINOGURU jums pristato geriausių, įdomiausių, keisčiausių ir pačių –iausių filmų topus. Šį kartą – geriausi filmai, kurie nelaimėjo „Oskaro“ statulėlės geriausio filmo kategorijoje.
7. „Bus kraujo“ (angl. „There Will Be Blood“, 2007 m.), rež. Paulas Thomasas Andersonas
Kam pralaimėjo? „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ (angl. „No Country for Old Men“).
2007 m. buvo vieni įspūdingiausių metų kokybiško holivudinio kino prasme, jei ne patys įspūdingiausi XXI amžiuje. Prieš 13 metų pasirodė tokie filmai kaip „Zodiakas“, „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ ir septintoji mūsų sąrašo vieta – Paulo Thomaso Andersono magnum opus „Bus kraujo“.
2008 m. vasarį vykusioje „Oskarų“ apdovanojimų ceremonijoje niekam nekilo net menkiausių klausimų, kai geriausio filmo kategorijoje auksinę statulėlę atsiėmė broliai Coenai už savo neo-noir stiliaus vesterną „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. Visgi, tai vienas geriausių šio amžiaus filmų ir vienas geriausių kūrinių ilgoje ir įspūdingoje brolių Coenų karjeroje.
Tačiau, atsigręžus atgal, atrodo, kad Paulas Thomasas Andersonas nusipelnė labiau. Nors „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ ir yra, Holivudo standartais, rimtasis kinas, „Bus kraujo“ yra gilesnis, turiningesnis, turintis savyje daugiau klausimų, kuriuos režisierius užduoda savo žiūrovui.
„Bus kraujo“ nagrinėja svarbias godumo ir amerikietiškos svajonės išsipildymo temas, tad tai ne tik rimtas, kokybiškas kinas. Tai kūrinys, kuris yra svarbus amerikietiškai kultūrai ir jos esmei. Bėgant metams kritikai „Bus kraujo“ stato aukščiau nei „Senukus“, tad dabar atrodo net kiek keista, kad šis XXI a. Amerikos kino šedevras savo lentynoje neturi „Oskaro“.
6. „Šių dienų Apokalipsė“ (angl. „Apocalypse Now“, 1979 m.), rež. Francis Fordas Coppola
Kam pralaimėjo? „Kramer prieš Kramerį“ (angl. „Kramer vs Kramer“).
Nors Francio Fordo Coppolos kino epo kūrimas priminė tikrą apokalipsę, tai tapo vienu reikšmingiausių filmų kino istorijoje. Legendinės grupės „The Doors“ muzika persmelktas kūrinys atveria žiūrovui ne tik Vietnamo karo, bet ir bet kokios karo žiaurumą, nuveda į tamsiausius ir šlykščiausius žmogaus sielos užkaborius.
„Šių dienų Apokalipsė“ buvo apdovanota „Auksine palmės šakele“ Kanų kino festivalyje, bėgant metams ne vienas kritikas šį F. F. Coppolos šedevrą įvardijo ne tik kaip geriausią karo filmą, bet kaip vieną geriausių visų laikų kino juostų.
„Oskarą“ tais metais nuskynė skyrybų drama „Kramer prieš Kamerį“. Niekas nesiginčija, kad tai kokybiško kino pavyzdys, kur ekrane susitinka du Holivudo vaidybos banginiai – Dustinas Hoffmanas ir Meryl Streep. Išskirtinumo filmui prideda ir tai, kad nominaciją geriausio antrojo plano aktoriaus kategorijoje gavo Kramerių sūnų įkūnijęs aštuonmetis Justinas Henry‘is, kuris iki šiol yra jauniausias tokį įvertinimą gavęs aktorius.
Niekas nesiginčija, kad „Kramer prieš Kramerį“ yra geras filmas, tačiau yra geri filmai ir tie filmai, kurie įeina į istoriją. Tad, šioje vietoje, „Šių dienų apokalipsė“ buvo apvogta.
5. „Gelbstint eilinį Rajaną“ (angl. „Saving Private Ryan“, 1998 m.), rež. Stevenas Spielbergas
Kam pralaimėjo? „Įsimylėjęs Šekspyras“ (angl „Shakespeare in Love“).
Ir vėl sutinkame filmą, kuris įvardijamas kaip geriausias karo filmas ir vienas geriausių visų laikų kino šedevrų. Steveno Spielbergo „Gelbstint eilinį Rajaną“ turi viską – įtemptą siužetą, puikią vaidybą, meistrišką režisūrą, veiksmą ir protingą karo liūdesio ir grožio analizę.
Pirmojoje filmo scenoje amerikiečių kariai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje išsilaipina Normandijos pakrantėje. Ši scena pakeitė karo vaizdavimo kino ekrane suvokimą visiems laikams. Ir šis kino istoriją pakeitęs filmas pralaimėjo romantinei komedijai apie bravūrišką ir pasileidusį Šekspyrą.
„Įsimylėjęs Šekspyras“ yra gera romantinė komedija, tačiau klausimas, ar pirmoji šio filmo peržiūra netaps ir paskutine. „Įsimylėjęs Šekspyras“ yra vienas silpniausių filmų kada nors įvertintų „Oskaro“ statulėle, tad dar skaudžiau matyti, kaip „Gelbstint eilinį Rajaną“ pralaimėjo tokioje kovoje.
4. „Svaigulys“ (angl. „Vertigo“, 1958 m.), rež. Alfredas Hitchcockas
Kam pralaimėjo? „Vertigo“ nebuvo nominuotas geriausio filmo kategorijoje.
Dabar „Svaigulys“ dažnam kino žiūrovui gali pasirodyti kaip pasenęs filmas, nemažai kritikos ši juosta sulaukė ir tik pasirodžiusi kino ekranuose. Daugeliui filmas atrodė nuobodokas, prastesnis už kitus Alfredo Hitchcocko filmus, eilinis detektyvas. Pats režisierius manė, kad prie filmo nesėkmės prisidėjo ir tai, kad pagrindinis filmo aktorius, 49 m. Jamesas Stewartas atrodė per senas, o jo meilės istorija su 24 m. aktore Kim Novak – neįtikinanti.
Tačiau bėgo metai, ir kritikai bei žiūrovai atrado šį filmą iš naujo. „Svaigulys“ tapo ne tik detektyvo klasika ir noir stiliaus etalonu, buvo įvertintas ir puikiai A. Hitchcocko pavaizduotas vidinis veikėjų pasaulis, įtempta istorija ir iki pat galo išlaikyta siužetinė paslaptis.
2012 m. Britų kino institutas „Svaigulį“ pripažino geriausiu visų laikų filmu. Istorijai skaičiuojant vis naujus dešimtmečius, „Svaigulys“ pakilo kaip feniksas ir yra vertinamas bei garbinamas, o tų metų „Oskaruose“ nominuoti ir apdovanoti filmai nugulė kino istorijos užmarštyje ir apsitraukė dulkėmis.
3. „Pilietis Keinas“ (angl. „Citizen Kane“, 1941 m.), rež. Orsonas Wellesas
Kam pralaimėjo? „
Koks žalias buvo mano slėnis“ (angl. „How Green Was My Valley“).
Jau minėtame 2012 m. geriausių filmų sąraše „Svaigulys“ iš pirmos vietos išstūmė ilgai ten karaliavusį „Pilietį Keiną“. Orsono Welleso klasika aukso raidėmis įrašyta daugelio kritikų ir žinovų sąrašuose, tačiau savo laiku auksinės „Oskaro“ statulėlės negavo.
„Pilietis Keinas“ pakeitė kiną amžiams. Filmas atsisakė paprasto, linijinio pasakojimo, pristatė dar nematytas naujoves siužeto konstravimo, kameros darbo, grimo, apšvietimo, režisūros, specialiųjų efektų srityse.
Ne be priežasties „Pilietis Keinas“ dažnai įvertinamas kaip geriausias visų laikų filmas, nes jis padarė milžinišką įtaką tam, kaip mes dabar suvokiame kiną. Šimtai, o gal net tūkstančiai filmų yra įkvėpti „Piliečio Keino“. O kas nugvelbė „Oskaro“ statulėlę iš Orsono Welleso rankų? Filmas, kuris tais laikais buvo vertinamas, tačiau šiandien jo niekas neprisimena.
2. Martino Scorsese‘ės pralaimėjimai
Kam pralaimėjo? 1976 m. „Taksi vairuotojas“ (angl. „Taxi Driver“) prieš „Rokį“ (angl. „Rocky“), 1980 m. „Įsiutęs bulius“ (angl. „Raging Bull“) prieš „Paprastus žmones“ (angl. „Ordinary People“), 1990 m. „Geri vyrukai“ (angl. „Goodfellas“) prieš „Šokį su vilkais“ (angl. „Dances with Wolves“).
Jeigu imtume šiuos filmus atskirai, jie nebūtų taip aukštai mūsų sąraše. Tačiau vienas po kito sekę Martino Scorsese‘ės pralaimėjimai parodė, kad tai ne simptomas, o visa diagnozė – „Oskarus“ dalijanti Akademija buvo rimtai užsisėdusi ant Marčiu vadinamo režisieriaus.
„Taksi vairuotojo“ pralaimėjimą dar galima iš dalies pateisinti, nes pirmoji „Rokio“ dalis yra tikrai išskirtinis kūrinys Amerikos kino lobyne, o į prestižinę statulėlę tais metais rimtai kėsinosi ir „Visa prezidento kariauna“.
Tačiau žiūrime toliau ir giliai atsidūstame. „Įsiutęs bulius“ yra aštuoniasdešimtųjų kino klasika, daug kas tai įvardija kaip Marčio magnum opus, geriausią Roberto De Niro pasirodymą kino ekrane, vieną geriausių visų laikų filmų. Pergalę nuskynęs Roberto Redfordo režisūrinis debiutas yra geras filmas, bet, kaip ir minėjome šiek tiek anksčiau, yra geri filmai, ir yra kiną keičiantys filmai.
Visgi, labiausiai M. Scorsese turėjo pasijausti apvogtas, kai 1991 m. kovą buvo atplėštas vokelis ir garsiai paskelbta, kad geriausio filmo kategorijoje laimėjo ir „Oskarą“ namo parsineša „Šokio su vilkais“ kūrėjai. Apvogtas turėjo pasijausti ne tik Martis, bet ir didelė dalis kino mylėtojų.
„Geri vyrukai“ yra absoliuti kino klasika, vienas geriausių gangsterių filmų, vienas geriausių paskutinio praėjusio amžiaus filmų, vienas geriausių M. Scorsese‘ės filmų. Ir visoje šioje komplimentų jūroje nėra žymės, kad tai filmas, laimėjęs geriausio filmo kategorijoje. Dabar dėl to gali pakilti antakis, tačiau 1991 m. paaiškinimas, kodėl „Geri vyrukai“ buvo apvogti, yra gana suvokiamas.
„Šokis su vilkais“ tikrai nėra toks kino brangakmenis kaip „Geri vyrukai“, tačiau tai filmas, kuris aukštyn kojomis apverčia vieną svarbiausių Amerikos populiariosios kultūros pamatų – vesterno žanrą. „Šokis su vilkais“ leidžia žiūrovui išgirsti, pamatyti ir suprasti indėnus, jų gyvenimą ir jų skausmą. „Oskaras“ „Šokiui su vilkais“ yra tarsi atsiprašymas, prisipažinimas suklydus ir kruvinos praeities suvokimas ir įvertinimas. Tačiau kino meno prasme, „Šokis su vilkais“ nepelnytai nugvelbė „Oskarą“ iš Martino Scorsese‘ės rankų.
1. „2001 m. kosminė odisėja“ (angl. „2001: A Space Odyssey“, 1968 m.), rež. Stanley‘is Kubrickas
Kam pralaimėjo? „2001 m. kosminė odisėja“ nebuvo nominuota geriausio filmo kategorijoje.
„2001 m. kosminė odisėja“ mums padovanojo „Žvaigždžių karus“ ir Steveną Spielbergą. „2001 m. kosminė odisėja“ mums padovanojo į kosmoso platybes mus nukeliančius filmus, dėl kurių milijonai kino žiūrovų įsimylėjo kiną.
Nors „2001 m. kosminė odisėja“ padarė neišmatuojamą įtaką fantastiniams filmams ir visam kinui, Ridley‘is Scottas yra pasakęs šis filmas iš esmės nužudė mokslinės fantastikos žanrą, nes niekas negali ir negalės pranokti jo didybės. Tą pripažino ir George‘as Lucasas, kuris teigė, kad nors techniniame ar specialiųjų efektų lygmenyje galima lyginti jo „Žvaigždžių karus“ ir Stanley‘io Kubricko filmą, visose kitose srityse „2001 m. kosminė odisėja“ yra visa galva aukščiau.
Ši kosminė kino alegorija yra tikrai sunkiai žiūrima ir suvokiama daugeliui žmonių, tačiau tai nepaneigia viso meninio, techninio ir filosofinio svorio, kurį savyje talpina „2001 m. kosminė odisėja“. Atrodytų, kad būtent „Oskarus“ dalijanti ir iš kino profesionalų sudaryta Akademija ir turėtų įvertinti tokį išskirtinį kino meno kūrinį, tačiau prieš daugiau nei 50 metų Holivudo didžiausieji net neįvardijo S. Kubricko šedevro tarp geriausių tų metų filmų.
