Kinija užtvindyta ne tik netikrais „iPhone“ telefonais, piratiniais DVD ar „Louis Vuitton“ rankinių kopijomis. Ryžių prekeivis Lin Chunpingas klastojimą pakėlė į naują lygmenį. Jis išsigalvojo JAV banką ir tvirtino, kad jį nusipirko.
Mažai žinomas verslininkas išgarsėjo sausį, kai šalies žiniasklaida pranešė, kad jis perėmė Delavere įsikūrusį „Atlantic Bank“. Precedento neturintis pirkinys atnešė jam šlovę. Jo gimtasis miestas skyrę jam prestižinį politinį postą, o žiniasklaida jo patirtį versle vadino „legendine“.
Tačiau vienintelis legendinis dalykas čia - Lin Chunpingo įžūlumas. Jis net tik už 60 mln. dolerių nenusipirko „Atlantic Bank“, bet toje valstijoje tokio banko net nėra, teigia naujienų agentūra AP.
Kinijos žurnalistai Delavere negalėjo rasti nei tokio banko, nei jo registracijos dokumentų. Lin Chunpingas sulaikytas už kitą, nesusijusį sukčiavimą ir turėjo atsisakyti jam suteikto posto Kinijos liaudies politinėje patariamojoje konferencijoje, aukščiausiame valdžios patariamajame organe.
Su Lin Chunpingu, kuris suimtas birželio pradžioje, susisiekti nepavyko. Tačiau 41 metų verslininko trumpas, įspūdingas iškilimas ir trumpas krytis rodo klastojimo Kinijoje evoliuciją, kai nuo kopijuotų prekių gamybos pereinama prie ištisų neegzistuojančių institucijų ar karjerų kūrimo.
Praėjusiais metais pareigūnai šalies pietvakariuose aptiko penkias netikras „Apple“ parduotuves. Jos iki smulkmenų priminė oficialias kompanijos prekybos vietas JAV – pradedant vingiuotais laiptais, baigiant mėlynus marškinėlius dėvinčiais darbuotojais.
Birželio pradžioje vietos žiniasklaida rytinėje Šandongo provincijoje pranešė apie netikrą universitetą. Studentai, kurių stojamųjų egzaminų rezultatai buvo nepakankamai aukšti, kad patektų į universitetą, gavo suklastotus priėmimo į Šandongo lengvosios pramonės institutą, tikrai veikiančią mokyklą, laiškus. Už tai, kad galėtų mokytis institute, studentai per ketverius metus sumokėjo beveik 30 tūkst. jenų (4,8 tūkst. JAV dolerių).
Likus savaitei iki universiteto baigimo, studentai sužinojo, kad jie diplomų negaus, nes jie oficialiai mokykloje nesimokė. Vietoj to, jie baigė privačius kursus bendrovėje, kuri iš instituto nuomoja patalpas. Kursų rengėjai pradingo, pranešė vietos laikraštis „Jinan Times“.
Norėdami pasistūmėti į priekį, savo gyvenimo aprašymų pagražinti ar kitų gudrybių griebtis nevengia ir studentai.
„Zinch China“, JAV įsikūrusio mokymo įstaigų tinklo tinklalapio Zinch.com atstovybė Kinijoje, teigia, kad 90 proc. rekomendacinių laiškų, išsiunčiamų į JAV mokyklas, yra suklastoti, 70 proc. rašinių parašo kas nors kitas, o pusė įrašų sufabrikuojama. „Zinch“ tokius skaičius pateikė apklaususi Kinijos studentus, jų tėvus ir agentus.
Ekspertai pateikia daugybę tokio paplitusio sąžiningumo trūkumo priežasčių, pradedant poreikiu sugebėti nepaprastai konkuruoti, kad tau pasisektų tiek gyventojų turinčioje visuomenėje, baigiant senovės išmintimi, pateisinančia melą, kai siekiama aukštesnio tikslo.
He Huaihongas, Pekino universiteto filosofijos profesorius, dėstantis etiką, dėmesį kreipia į Kinijos politiką, o tiksliau – neatitikimą tarp atvirai komunistinės vadovybės ir kapitalistinės ekonomikos, kurią ji prižiūri.
„Žargonas, likęs iš šimtmetį trukusios politinės revoliucijos, yra toks nesusijęs su tikrove, kad visuomenė pripildyta bereikšmių, tuščių kalbų“, – sakė jis.
Lin Chunpingas žurnalistams pasakojo, kad derybos dėl JAV banko įsigijimo truko dvejus metus ir kad 2008 metais, kilus finansų krizei, bankas paskelbė bankrotą. Verslininkas taip pat teigė, kad bankas veikia 85 metus, jam vadovavo žydai, kurie, daugelio kinų įsitikinimu, pasižymi nepaprastais verslo sugebėjimais.
Lin Chunpingo istorija buvo ypač žavi, nes Kinijoje tokie pirkiniai užsienyje laikomi pasididžiavimo objektais, rodantys augančią šalies ekonominę galią. O Lin Chunpingo pirkinys rodė ne tik Kinijos triumfą, bet ir JAV nuosmukį.
„Žmonės buvo šokiruoti, kad mažai žinomas verslininkas nusipirko užsienio banką, ir ne bet kokį, o Jungtinių Valstijų. O jis net nebuvo bankininkas. Žinios laikytos patikimomis, nes jas pateikė pagrindinė šalies žiniasklaida“, – komentavo Zhu Xiaochuanas, Kinijos finansų teisės tyrėjas iš CEIBS Lujiazui tarptautinių finansų instituto Šanchajuje.
Valdančiosios Komunistų partijos laikraščio „People's Daily“ tinkalapyje pateikiamoje Lin Chunpingo biografijoje jis apibūdinamas kaip sumanus ir sunkiai dirbantis. Būdamas paaugliu pardavinėjo sagas, vėliau nusipirko anglies ir aukso kasyklą ir investavo į ryžių verslą Kinijoje. Šią biografiją vis dar galima rasti internete.
Lin Chunpingas teigė, kad banką pervadino į „New HSBC Federation Consortium Inc.“, institucija jau pritraukė 40 mln. indėlių, o metinis pelnas sieks 6 mln. JAV dolerių. Naujasis vardas dvelkė patikimumu, mat buvo pasiskolintas iš Londone įsikūrusio pasaulinio bankininkystės milžino „HSBC Holdings“, kurio prekės ženklas Kinijoje gerai žinomas.
Ši istorija sulaukė tiek daug dėmesio, jog su JAV bankininkystės taisyklėmis susipažinę Kinijos žurnalistai patikrino Lin Chunpingo pateiktą informaciją. Delavere jie jokio „Atlantic Bank“ nerado, o ir naujasis verslininko „New HSBC“ neturėjo leidimo valstijoje teikti banko paslaugas.
Kai kovą faktas, kad bankas neegzistuoja, iškilo viešumon, Lin Chunpingas teigė, kad „šiek tiek viską pagražino“, kad pakiltų jo socialinis statusas, o ateityje atsivertų daugiau galimybių bankininkystėje.
Nežinoma, ar verslininkas iš šių melagysčių uždirbo pinigų, tačiau kai apgavystė išaiškėjo, jis tapo policijos kampanijos, kurios tikslas – pažaboti ekonominius nusikaltimus, taikiniu.
Vendžou policijos biuro tinklapyje teigiama, kad jis įtariamas per keletą savo kompanijų sufalsifikavęs šimtų milijonų jenų vertės sąskaitas, taip siekdamas išvengti mokesčių.
