Kinijos lyderis Hu Jintao (Hu Dzintao) pirmadienį pradeda trijų dienų valstybinį vizitą į Rusiją, kurio metu, kaip tikimasi, šalys daugiausia dėmesio skirs Rusijos energetikos išteklių tiekimui į Kiniją.
Šį Kinijos lyderio kelionė į Rusiją - jau trečioji nuo 2003 metų kovo, kai jis užėmė aukščiausią valstybės postą šalyje. Daugelis mano, jog tai rodo, kokią didelę reikšmę Pekinas teikia bendradarbiavimui su Maskva.
Prieš išvykdamas į Rusiją Hu Jintao pareiškė interviu rusų žurnalistams, kad abi šalys yra artimos kaip niekad. "Šiuo metu Kinijos ir Rusijos santykiai plėtojami į priekį ir yra kaip niekad aukšto lygio", - sakė jis.
Per vizitą Hu Jintao susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir dalyvaus Kinijos nacionalinių metų Rusijoje pradžios ceremonijoje.
Kinijos pareigūnų duomenimis, per Kinijos vadovo kelionę bus sudaryti keli Maskvos ir Pekino sandoriai. Jų vertė - maždaug 4 mlrd. dolerių.
Jau kelerius pastaruosius metus vyksta derybos dėl Rytų Sibiro naftotiekio - magistralės, kuria Rusijos nafta bus tiekiama į Aziją - tiesimo. Maskva kol kas galutinai nenusprendė į kurią iš dviejų šalių - Kiniją ar Japoniją - turi eiti pirmoji šio vamzdyno ašaka.
2006 metų kovą per vizitą į Pekiną Rusijos prezidentas davė suprasti, kad pirmenybė gali būti suteikta Kinijai, bet galutis sprendimas dėl to kol kas nepriimtas.
Maskva norėtų tiekti kurą ir į Pekiną, ir į Tokiją. Tačiau ne visi ekspertai tikri, kad jos energetikos išteklių užteks vienu metu aprūpinti nafta Kiniją, Japoniją ir Europą.
Darbotvarkėje tikriausiai bus ir rusiškų dujų tiekimas į Kiniją.
Pekinas tikriausiai sieks, kad Rusijos "žydrojo kuro" kaina būtų sumažinta.
"Jie galbūt turi geros valios, bet (abiejų šalių tarpusavio) santykiai kol kas pralenkia konkrečius projektus, gera valia neatneša rezultatų", - sakė vienas JAV.
2006 metais Rusijos ir Kinijos prekybos apyvartą sudarė 36 mlrd. dolerių, ir abi šalys ketina iki 2010 metų padidinti šį rodiklį iki 60-80 mlrd. dolerių.
Tačiau Maskva buvo nepatenkinta, kad Pekinas perka iš jos daugiausia naftą ir dujas, ne itin plėtodamas bendradarbiavimą pramonės ir aukštųjų technologijų srityje.
Vis dėlto pastaraisiais metais Kinija tebėra viena aktyviausių rusiškų ginklų pirkėja.
Iš išorės Rusijos ir Kinijos santykiai atrodo labai sėkmingi, tačiau daugelis rusų žiūri į kaimynę rytuose nuogąstaudami dėl to, kad daug Kinijos darbininkų ir verslininkų pastaraisiais metais apigyveno Sibire.
"Iš 143 mln. Rusijos gyventojų už Uralo kalnų gyvena tik daugiau kaip 20 milijonų, ir jų skaičius mažėja, - sakė Maskvos ekspertas Aleksandras Konovalovas. - Jeigu Rusija neįveiks demografijos sunkumų, ji gali pamažu tiesiog prarasti išteklių turtingą teritoriją".
Tačiau Maskva tokius nuogąstavimus atmeta. "Teigti, kad daug kinų apsigyvena tuščiose Rusijos teritorijose, yra perdėta, - sako Kremliui artimas Dūmos tarptautinių santykių komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas. - Daug kas atvažiuoja dirbti, bet anaiptol ne visi pasilieka".
