Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tai buvo labai desperatiškas Kinijos valdžios žingsnis. „Lėtėja Kinijos ekonomikos augimas ir senka eksporto apimtys. Kinijos juanis sustiprėjo ir to buvo galima tikėtis, nes jis yra pririštas prie JAV dolerio, todėl pastarajam sustiprėjus euro atžvilgiu turime tokią situaciją. Stipri valiuta ir prastėjantis konkurencingumas gali lemti ne tik tai, kad Kinijos ekonomikos augimas sulėtės, bet ir šalį gali ištikti ekonominė recesija“, - apie 1,9 proc. vertės sumažinimą kalba ekonomistas.
Tarp kūjo ir priekalo
Pasak jo, Kinijoje darbo užmokestis kasmet augo dešimtadaliu, o pasaulio fabriku laikomo šalies gyventojų atlyginimai net priartėjo prie lietuvių vidurkio. Iš kitos pusės spaudė juanio stiprėjimas euro atžvilgiu.
„Kinijai nebėra kitų alternatyvų, mat ji nespėja modernizuoti ekonomikos ir efektyvinti jos tokiu tempu kaip auga darbo užmokestis ir stiprėja juanis. Kažkada sakiau, kad Kinijai devalvacija yra neišvengiama, nebent valiuta būtų atsieta nuo JAV dolerio“, - pasakoja Ž. Mauricas.
Ekonomistas pastebi, kad šie pokyčiai yra tik pradžia, nes Kinijos valdžia noriai leis juaniui silpnėti.
„Tai atpigins darbo jėgą ir čia yra pagrindinis Kinijos siekis, mat ji yra naudojama kaip surinkimo punktas. Šalies valdžia supranta, kad nuo darbo vietų išsaugojimo priklauso jų ateitis. Jie darys viską, kad palaikytų didelį darbo vietų skaičių. Todėl tolerancija didesniam juanio nuvertėjimui gali būti žymiai didesnė nei kad mes įsivaizduojam ir gali pateikti daug didesnį siurprizą, nei Rusijos rublio nuvertėjimas. Taigi tai nėra pradžios pradžia“, - pabrėžia ekspertas.
Ne viskas priklauso nuo Kinijos
Vėliau, pasak jo, reikia laukti JAV sprendimo dėl palūkanų normos kėlimo, kuris turi įvykti rugsėjį. Būtent šis įvykis bus lūžio taškas, kuriame paaiškės, ar Kinijos juanio devalvacija persimes į pasaulio ekonomikos raidą.
„Jei Kinija leis toliau juaniui silpnėti, o ekonomika toliau lėtės pradės suktis užburtas ratas, kuris gali iššaukti kitų valstybių reakciją. Visų pirma JAV gali nuspręsti nekelti palūkanų arba kelti jas lėčiau. Amerikiečiai jau ilgą laiką kaltino Kiniją, kad šios valiuta ir taip ilgą laiką yra pernelyg nuvertinta JAV dolerio atžvilgiu“, - teigia Ž. Mauricas.
Pasak Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Mariaus Dubnikovo, tokį pokyti pajus ne visi gyventojai, tačiau valiutų rinkoje tai bus rimtas sukrėtimas.
„Jei JAV atidėtų palūkanų kėlimą rugsėjo mėnesį, mes galėtumėme pamatyti kad ir kelių procentų euro sustiprėjimą. Paprastam žmogui, tai yra nejaučiamas pokytis, bet valiutų prekybininkams, tai yra milžiniškas pokytis“, - pasakoja ekspertas.
Konkurencijos pokyčiai
M. Dubnikovo teigimu, tai yra geros arba blogos naujienos, mat priklauso kokį vaidmenį šalis atlieka pasaulinėje ekonomikoje.
„Šiuo atveju yra keletas aspektų. Pačiai Europai iš esmės ir išsivysčiusiam pasauliui ši naujiena yra dviprasmė ir priklauso nuo to, ar esate Kinijos prekių pirkėjas ar technologijų ir įrangos tiekėjas Kinijos gamintojams. JAV ir didelė dalis pasaulio ir Lietuva, tame tarpe, yra šios produkcijos vartotojai. Šiuo atveju, devalvavus valiutą gaunasi, kad Kinijos prekės atpinga visame likusiame pasaulyje ir Lietuviai kaip amerikiečiai galės pigiau įsigyti šias prekes. Tokiu žingsniu Kinijos valdžia siekia atpiginti produkciją ir paskatinti ekonomikos augimą“, - pastebi jis.
Tuo tarpu kinai sunkiai galės įsivežti prekes, o tai jau yra bloga žinia eksportuotojams.
„Tarkime kažkas gamina sudėtingus gamybinius įrenginius, kurių Kinija pati sau sukurti negali ir perka, tarkime iš vokiečių. Šiuo atveju kinų santaupos ir turimi pinigai nuvertėja ir jiems įsigyti vakarietiškas prekes tampa brangiau. Tai reiškia, kad kinai kaip vartotojai tampa nebepajėgūs kažką pirkti“, - dėsto M. Dubnikovas.
Ž. Mauricas pabrėžia, kad dabar Europos eksportuotojams yra aukso amžius, mat euras nuo praėjusių metų yra labai susilpnėjęs ir statistika yra teigiama.
„Eksportas į JAV ir Kiniją auga. Be abejo Kinijai devalvuojant valiutą Europos gamintojų konkurencingumas mažės ir tokiu būdu eksporto srautai mažės. Net jei JAV imsis atsakomųjų priemonių, nedidins palūkanų normų, tikėtina, kad doleris nukris, euras pakils ir tokiu būdu Europa grįš į pradinį tašką, kur kiekybinio skatinimo efektas gali prapulti“, - sako ekonomistas.
Lietuvos likimas dar neaiškus
Vis dėlto Lietuvos ekonominiai ryšiai su Kinija nėra labai glaudūs, todėl tiesioginio efekto dėl pingančio juanio neturėtume pajusti.
„Kol kas lietuviai kinams bando pardavinėti pieną, apie technologijas mažai eina kalba. Šiuo atveju Lietuva išlošia daugiau, nes galės pigiau įsigyti kiniškas prekes. Tokioms šalims kaip Vokietija tai yra blogesnė naujiena, nes jų eksportas sustos“, - prognozuoja M. Dubnikovas.
Vis dėlto, jei brangtų euras, tai būtų netiesioginės pasekmės ir jos smogtų ir taip sunkiai besiverčiančiam Lietuvos eksportui.
„Jeigu euras sustiprėja, mums yra ne į naudą. Su pigiu euru galime pigiai eksportuoti. Stiprus euras yra nenaudingas, bet jis ir taip pakankamai stipriai „nuvažiavęs“ nuo aukštumų, taigi euro pabrangimas nebus labai ženklus ir reikšmingai Lietuvos ekonomikos nepalies“, - sako ekspertas.
