Ilgą laiką buvusi labiausiai fragmentuota valstybe pasaulyje Kiniją kaip niekada iki šiol vienija naujasis ryšys. Interneto visuomenė plečiasi neįtikėtinu greičiu, darydama didelę įtaką Kinijos ekonomikai, nekalbant jau apie šalies socialines normas ir politinę sistemą. Džino jau nebesugrąžinsi atgal į butelį. Prisijungus prie interneto, kelio atgal nebėra.
Transformacijos sparta yra kvapą gniaužianti. „Internet World Stats“ duomenimis, nuo 2006 metų interneto vartotojų skaičius Kinijoje išaugo daugiau nei trigubai ir 2011 metų viduryje siekė 485 mln.. Be to, Kinijos veržimasis į interneto platybes toli gražu dar nesibaigė. 2011 metų viduryje vos 36 proc. iš visų 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų turėjo interneto ryšį. Šis skaičius yra kur kas mažesnis nei 80 proc. rodiklis, kuris yra fiksuojamas tokiose valstybėse kaip Pietų Korėja, Japonija ar JAV.
Žinoma, smarkiai krentant ryšio kainai (prognozuojama, kad iki 2013 metų Kinijos mobiliųjų telefonų vartotojų skaičius aplenks asmeninių kompiuterių vartotojų skaičių), kartu su urbanizacijos procesu ir augančiu pajamų kiekiu vienam gyventojui, galima pagrįstai tikėtis, kad iki 2015 metų Kinijos interneto skvarbos proporcija peržengs 50 proc. ribą.
Kinai nėra atsitiktiniai ar nedažni interneto vartotojai. Galima pritarti tam, ką socialinių tinklų teoretikas Clay'us Shirky pavadino visuomenės polinkiu atverti „pažintinį perteklių“, įsitvirtinusį tinklu paremtoje veikloje. Kinijos interneto tinklo informacijos centro duomenys byloja, kad Kinijos interneto vartotojai internete vidutiniškai praleidžia po 2,6 valandas per dieną. Tai yra visa valanda daugiau nei vidutinis 15-49 metų Kinijos pilietis praleidžia žiūrėdamas televizorių.
Kinijos mikrotinklaraščiai ar socialiniai tinklai, kur interneto vartojimas yra labiausiai pastebimas, kai kuriais skaičiavimais 2011 metų pabaigoje turėjo beveik 270 mln. vartotojų. Visame pasaulyje apie 70 proc. visų interneto vartotojų šiuo metu yra įsitraukę į vieną ar kitą mikrotinklaraštinę veiklą, kuri yra sparčiausiai augantis segmentas internete. Kinijoje šis skaičius siekia 55 proc.
Analizuojant Kiniją visada yra lengva viską pagrįsti skaičiais, ypatingai tais, kuriuos skatina milžiniška šalies ekonomika. Tačiau pagrindinė mintis šioje vietoje liečia ryšio implikacijos, o ne vien tik mastą.
Pagrindinė implikacija yra interneto galimybė vaidinti svarbų vaidmenį Kinijos vartotojų visuomenės atsiradime, nes tai yra esminė struktūrinė būtinybė išbalansuotai Kinijos ekonomikai. Kartu su interneto ryšiu ateina nacionalinis išlaidavimo įpročių, skonių, prekės ženklų ir kitų esminių bet kokios vartotojų kultūros bruožų įsisąmoninimas.
Vartojimo dalis Kinijos ekonomikoje, kuri šiuo metu nesiekia 35 proc. nuo BVP, yra mažiausia iš visų didžiųjų pasaulio valstybių. Augantis Kinijos interneto vartojimas gali rimtai prisidėti prie į vartotojus nukreiptų iniciatyvų įgyvendinimo, kurios neseniai buvo išdėstytos 12-ajame penkmečio plane.
Internetas taip pat gali paskatinti laisvesnį ir atviresnį bendravimą, kylantį mobilumą, skaidrų ir spartų informacijos skleidimą bei individualumą. Kinijos vadovybė vis dažniau išreiškia savo susirūpinimą dėl augančios nelygybės, kuri, pasak jų, gali kliudyti vadinamos „harmoningos visuomenės“ plėtrai. Interneto ryšys gali būti galinga priemone, suvienijanti Kiniją ir padedanti jai pasiekti šio tikslo.
Galiausiai, yra interneto potencialas tapti įrankiu politiniams pokyčiams. Tai yra pakankamai reikšmingas veiksnys bet kuriai valstybei po praėjusiais metais įvykusio Arabų pavasario, kurį daugelyje valstybių (ypač Tunise ir Egipte) palengvino internetinė mobilizacija.
Nors reformos vienpartinėje Kinijoje visuomet buvo matomos kaip svarbus modernios Kinijos tikslas – nuo Wei Jinshengo 1970-ųjų pabaigoje vykdytos vadinamosios Penktosios modernizacijos iki neseniai Weno Jiabao išsakytų kalbų – reikšmingas progresas visada buvo ribotas. Ar tai pasikeis Kinijai vis daugiau naudojant internetą?
Kinija nėra jokia išimtis, kai politiniam stabilumui yra reikalaujama lyderystės, atskaitomybės ir jautrumo. Sparčiai besiplečianti šalies interneto visuomenė ne kartą yra sužadinusi nacionalinę sąmonę dėl sudėtingų vietinių problemų. Geriausiai tai buvo galima matyti po 2008 metais Sičuaną nusiaubusio žemės drebėjimo, Ksinjiango etninių susirėmimų 2009 metais ir greitojo traukinio avarijos Venžou 2001 metais.
Kaip parodė Arabų pavasaris internetas gali greitai transformuoti vietinius incidentus į nacionalinės svarbos įvykius, paversdamas naują ryšį potencialiu politinio nestabilumo ir neramumų šaltiniu. Tačiau tai vyko šalyse, kurias valdė visuomenės palaikymo neturintys autokratiniai režimai.
Kinijos valdžia, priešingai, susilaukia kur kas didesnių visuomenės simpatijų. Greitas ir tiesioginis atsakas į neseniai įvykusius incidentus Sičuane, Ksianjinge ir Venžou yra svarbus to įrodymas. Vyriausieji partijos lyderiai, ypatingai šalies premjeras Wenas Jiabao, suskubo vadovauti nacionaliniam atsakui į nelaimes, kuris sudavė veiksmingą atkirtį internete pasirodžiusiems gyventojų susirūpinimams.
Vis dėlto visa tai neleidžia pamiršti ir blogosios Kinijos internetinio sprogimo pusės, konkrečiai – plačiai paplitusios cenzūros ir asmeninės išraiškos laisvės suvaržymų. Kinijos „SkyNet“ komanda (kurios narių skaičius gali siekti 30 tūkst.) yra didžiausia kibernetinė policija pasaulyje.
Be to, nors Kinija nėra vienintelė internetą cenzūruojanti valstybė, didžiųjų šalies portalų savikontrolė padidina oficialią priežiūrą ir sekimą. Pastarųjų dienų mikrotinklaraščių suvaržymai, ypatingai draudimas prisijungti prie tų, kurie naudoja nesusekamus slapyvardžius, padidino nerimą dėl Kinijos interneto laisvės. Be abejo, tokie suvaržymai yra nevienareikšmiai: viena vertus, jie potencialiai varžo asmeninę žodžio laisvę, tačiau, kita vertus, jie užkerta kelią slaptoms ir neapdairioms atakoms.
Ilgą laiką fragmentuota buvusi Kinija šiandien turi pastebimą ir sparčiai besiplečiantį tinklą. Šio tinklo galią yra labai sunku prognozuoti, ypatingai tiek, kiek tai liečia ekonominius, socialinius ir politinius pokyčius. Tačiau interneto ryšis prideda naują aspektą moderniosios Kinijos sanglaudoje. Tai gali tik paspartinti nepaprastos šalies plėtros greitį.
Stephenas S. Roachas / Project-syndicate.org
S. S. Roachas yra JAV Jeilio universiteto lektorius, Investicinio banko „Morgan Stanley Asia“ valdybos pirmininkas.
