Atsako arbatos pardavėjas Justas Katilius.
„Pu-erh“ arbata pas mus dažniausiai atvežama iš Kinijos, Junano provincijos, nors dabar ji gaminama ir Tailande, Vietname, Laose, Mianmare. Nuo kitų žaliųjų arbatų ji skiriasi gamybos technologija: iš pradžių arbatmedžio lapeliai paruošiami kaip žaliajai arbatai, o vėliau fermentuojami. Šitaip arbata įgyja ypatingą skonį. Be to, priklausomai nuo fermentavimo būdo, arbata gali skirtis skoniu ir kvapu. Fermentuota arbata laikoma 2–3 metus, kol iš jos pasišalina kartumas, tada presuojama, todėl jos galima įsigyti kubeliais, tabletėmis ir kitų formų. Paprastai daugumą arbatų reikėtų suvartoti per metus po pagaminimo, o „Pu-erh“ ilgainiui tampa vis geresnė. Anksčiau „Pu-erh“ dėl brangumo buvo mažai kam prieinama, todėl buvo sakoma, kad tai – imperatorių arbata.
Visos gerosios „Pu-erh“ savybės atsiskleidžia tada, kai ji kruopščiai paruošiama: į didelį puodelį beriamas šaukštelis arbatžolių ir užpilama virintu 95 laipsnių vandeniu. Laikoma 5 minutes. Kinijoje „Pu-erh“ iš pradžių užplikoma verdančiu vandeniu ir tik po to ruošiama gerti. „Pu-erh“ galima plikyti iki keturių kartų. Jei ši arbata ilgiau (iki pusvalandžio) palaikoma užplikyta, ji tonizuoja. Kinų teigimu, „Pu-erh“ gerina virškinimą, blužnies darbą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi antimikrobinių, antimutageninių savybių.
