Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Tongas Mingtao įsitikinęs, kad Nobelio taikos premijos komitetas pasielgė neteisingai, 2010 metų Nobelio taikos premiją skirdamas disidentui Liu Siaobo. „Tai kišimasis į Kinijos vidaus reikalus", – sakė ambasadorius.
Vos tik atvykęs į Lietuvą praėjusių metų pradžioje ambasadorius žadėjo, kad ekonominis šalių bendradarbiavimas bus jo kadencijos prioritetas. „Turime kartu ieškoti naujų bendradarbiavimo sričių ir tuo pat metu vystyti konkrečius projektus – kad ir aviacijos ar turizmo srityse", – yra sakęs ambasadorius. Interviu Eltai ambasadorius pažymėjo, kad Kinija Lietuvą laiko svarbia Baltijos regiono valstybe ir teikia svarbos Lietuvos statusui bei įtakai ES kontekste. "Lietuva ir toliau atliks svarbų vaidmenį vystant visapusiškus ES ir Kinijos santykius", – pabrėžė ambasadorius Tongas Mingtao.
– Be abejo, ekonominės investicijos griauna sienas tarp Rytų ir Vakarų. Kitaip yra su ideologiniais dalykais, demokratijos suvokimu. Pasauliui turbūt nelabai suprantama Kinijos reakcija į Nobelio taikos premijos skyrimą kinų disidentui Liu Xiaobao. Ar Kinija įžvelgia galimybių suartėti su Vakarų ideologija?
– Nobelio taikos premijos komitetas pasielgė neteisingai 2010 metų Nobelio taikos premiją skirdamas disidentui Liu Siaobo. Kaip teigiama paties Alfredo Nobelio testamente, Nobelio taikos premija turi būti skirta žmogui, kuris savo veikla daugiausiai padėjo puoselėti tautų brolybės idėją, siekė, kad priešai nusiginkluotų, vengė ginkluotų konfliktų, skatino ir puoselėjo taiką. Liu Siaobo – nusikaltėlis, pažeidęs Kinijos įstatymus ir šalies teismų pripažintas kaltu "dėl kurstymo pakirsti Kinijos valstybės valdžią". Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nobelio taikos premijos komiteto sprendimas pagerbti Liu Siaobo iš esmės pažeidžia Nobelio taikos premijos principus, diskredituoja pačią premiją bei paniekina Kinijos teismų sistemą.
Nobelio taikos premijos komitetas taikos premija naudojasi kaip politine priemone, bandydamas nepagrįstai sukritikuoti Kinijos socialinę ir teisminę sistemas. Tai kišimasis į Kinijos vidaus reikalus. Kinijos žmonės tam griežtai nepritaria.
– JAV ir Europa kaltina Kiniją sąmoningai išlaikant žemą juanio kursą. Pasaulis gąsdinamas valiutų karu. Kokios nuostatos laikysis Kinija lapkričio 20–ąją Pietų Korėjoje vyksiančiame G–20 susitikime? Jūsų nuomone, ar pavyks pasirašyti visuotinį taikos susitarimą?
– 2005 metais Kinija pristatė juanio valiutos kurso nustatymo mechanizmo reformą. Nuo tada juanio vertė 22 proc. viršijo JAV dolerio vertę, nors Kinijos prekybos perteklius JAV atžvilgiu ir toliau didėja. Kinijos prekybos perteklius JAV ir ES atžvilgiu auga, tačiau išlieka prekybos deficitas su Pietų Korėja, Japonija ir ASEN valstybėmis, o tai rodo, jog Kinijos ir kai kurių šalių prekybos disbalansas atsiranda dėl prekybos struktūros, o ne dėl juanio kurso.
Kai kas teigiamą Kinijos prekybos balansą sieja su nacionalinės valiutos kursu, teigdami, kad Kinija sąmoningai išlaiko mažą juanio kursą, siekdama konkurencinių privalumų. Tokie kaltinimai yra klaidingi. Juanio kursas – ekonominis klausimas, ir jis neturėtų būti politizuojamas. Kinija nemanipuliuoja juanio kursu ir nenorėtų, kad juo manipuliuotų kiti. Valiutų karas nenaudingas nė vienai šaliai. Jis smarkiai pakenktų po krizės ant kojų besistojančiai pasaulinei ekonomikai.
– Didžiausia pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje turėtų sparčiai raitotis rankoves spręsdama didėjančią socialinės atskirties problemą... Gal galėtume ko pasimokyti?
– Vystant šalies ekonomiką Kinijos žmonių gyvenimas taip pat pamažu gerėja. Nemokamas devynmetis mokslas prieinamas tiek miestų, tiek kaimų gyventojams. Kaimo vietovėse taikoma kooperatine sveikatos priežiūros sistema šiuo metu jau gali naudotis beveik 800 mln. žmonių. Kaimo vietovėse pradėti įgyvendinti bandomieji socialinės apsaugos projektai. Stipriai sumažėjo nedarbas, pagerėjo vaikų švietimas ir mažas pajamas gaunančių kinų gyvenimo sąlygos. Kaip besivystanti šalis, Kinija daug dėmesio skiria socialiai remtinų asmenų apsaugai. Socialinė lygybė ir teisingumas – prioritetai, įgyvendinami pirmiausia. Gyventojų už darbą gaunamo atlyginimo dalis pirminiame nacionalinių pajamų paskirstymo etape turi būti padidinta.
Privalu padidinti gyventojų gaunamų pajamų dalį nacionalinių valstybės pajamų atžvilgiu. Be to, gautų pajamų paskirstymo sistemai būtina reforma, padėsianti pamažu išgyvendinti ydingą socialinių pajamų skirstymo metodą. Socialinė apsauga ir sveikatos priežiūra turi būti užtikrinta visiems žmonėms, būtina gerinti gyvenimo sąlygos, sukurti daugiau darbo vietų ir taip apsaugoti socialiai remtinų asmenų interesus.
– Pačios Kinijos duomenimis, trečiojo šių metų ketvirčio BVP augimas šalyje – 9,7 proc. Kokia ekonominio augimo sėkmės priežastis?
– Pasaulinė ekonomikos krizė paskatino Kinijos vyriausybę imtis konkrečių priemonių ekonomikai skatinti. Kinijos valdžia ryžtingai ėmėsi įgyvendinti iniciatyvią fiskalinę politiką ir nuosaikiai nesuvaržytą monetarinę strategiją, ryžosi stiprinti ekonomikos plėtros priemonių reguliavimą ir skatinti ekonomikos restruktūrizavimą, padidino valstybės investicijas siekiant modernizuoti pramonę, skatino vidaus rinkos paklausą, o ypač vartojimą. Imtas kontroliuoti ekonomikos augimo sulėtėjimas. Kinija buvo pirmoji pasaulyje, pastebėjusi teigiamą šių priemonių poveikį ekonomikai. Nuo tada Pekinas išlaiko stabilų ir apčiuopiamą ekonomikos augimą. Galime daryti išvadą, kad toks didelis Kinijos ekonomikos augimas pirmus tris šių metų ketvirčius rodo, kad pasirinkome teisingas pasaulinės ekonomikos krizės įveikimo priemones.
– Kokia Kinijos ateities politika Europos Sąjungoje? Kokią vietą jos planuose užima Lietuva?
– Kinija – didžiausia pasaulyje besivystanti šalis, o ES – didžiausias išsivysčiusių valstybių blokas. Stabiliais ES ir Kinijos santykiais suinteresuotas ir Pekinas, ir Briuselis.
Kinijos ir ES santykiai stovi ant naujos istorinės pradžios slenksčio, prieš mūsų akis – plati erdvė vystymuisi. Kinija pasirengusi ir toliau skatinti Kinijos ir ES strateginę partnerystę, drąsinti strateginį dialogą, padėsiantį auginti abipusį pasitikėjimą ir supratimą, tobulinti ekonominį bendradarbiavimą siekiant abiem pusėms naudingų rezultatų, vystyti kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti socialinius Kinijos ir ES santykių pagrindus. Kinija taip pat suinteresuota aktyvinti bendravimą ir veiksmų su ES koordinavimą tokiuose svarbiuose tarptautiniuose dariniuose kaip Didysis dvidešimtukas (G20), skirtuose įveikti tarptautinę ekonomikos krizę, spręsti klimato kaitos, energijos saugumo problemas, atremti naujas grėsmes saugumui ir įveikti kitus tarptautinius iššūkius.
Kinija Lietuvą laiko svarbia Baltijos regiono valstybe ir teikia svarbos Lietuvos statusui ir įtakai ES kontekste. Lietuva ir toliau atliks svarbų vaidmenį vystant visapusiškus ES ir Kinijos santykius.
– Kitais metais Lietuva ir Kinija minės diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtmetį. Kaip pasikeitė dvišaliai santykiai per šį laikotarpį?
– Beveik prieš 20 metų užmezgus Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius, dvišaliai abiejų valstybių santykiai ir toliau plėtojasi tolydžiai, sveikai ir stabiliai. Lietuva ir Kinija keičiasi aukšto rango pareigūnų vizitais, vyksta politinis bendravimas. Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityse labai veiksmingas. Sėkmingai įgyvendinami kultūrinių mainų projektai. Kinija ir Lietuva vaisingai bendrauja ir bendradarbiauja tarptautinių reikalų klausimais.
Auga tiek Lietuvos, tiek Kinijos verslininkų noras ir entuziazmas imtis bendrų investicijų ir projektų, skatinti dvišalį bendradarbiavimą. Telekomunikacijos, transportas, energetika, biomedicina ir žemės ūkis gali tapti naujais dvišalio bendradarbiavimo pasiekimais.
Šiais metais vyksta daug aukšto rango Lietuvos ir Kinijos pareigūnų vizitų.
