1997 m. įvykęs žemės drebėjimas siekė 7,8 balo. Vargšą žmogų dirbant po žeme užgriuvo su kitais 78 vyrais, iš kurių tik jis vienas liko gyvas. Jam pasisekė, nes būtent jo „kape“ buvo tarpas, pro kurį patekdavo oras.
Išgyventi jam padėjo ir ryžių bei vandens atsargos, kurios po žeme buvo laikomos būtent tokių katastrofų atvejams. Savo maisto racioną jis papildydavo žiurkių mėsa, kurių kino kalėjime buvo į valias. Vitaminų jis gaudavo iš po žeme augančių samanų. Pagarbos šis vyras vertas ir dėl to, kad tokiomis sąlygomis sugebėjo palaidoti visus savo žuvusius bendrus.
Kad ir kaip pažengusi pramonė, tokių incidentų Kinijos kalnakasyboje pasitaiko labai daug ir dažnai. Per metus miršta apie 4 000 žmonių. Praėjusiais metais imta uždarinėti pačias pavojingiausias kasyklas, taip perpus sumažinant žūstančiųjų jose skaičių.
Cheungo atvejis išties unikalus, nes dar nė vienam žmogui nėra pavykę tiek laiko išgyventi po žeme. Paskutinį kartą vyras išėjo į darbą, kai jam buvo 59-eri, o grįžo iš jo 76-erių. Gineso rekordų knygoje yra užfiksuotas atvejis, kai vienas žmogus savo noru buvo palaidotas po žeme, kur išbuvo 142 dienas.
