Kinijos ekonomika 2008 metais augs 9.6%, - mano Pasaulio bankas.
Šį milžiniškos šalies galiūnišką augimą Pasaulio bankas (PB) visgi vadina lėtėjančiu. Iš tikrųjų, 2007 metais Kinijos BVP augo 11,4%, o pernai lapkritį PB Kinijos augimo prognozė šiems metams buvo 10,8%.
Kinijos infliacija 2007 metais pasiekė 6,5% ir buvo aukščiausia per 11 metų. Kaip sparčiai auganti šalis ir turtėjantys jos vartotojai sukuria tokią mažą infliaciją – statistikos bei finansų ekvilibristikos paslaptis.
Prasčiausi per keletą dešimtmečių orai gali sukelti maisto produktų trūkumą ir šiek tiek padidinti infliaciją, tačiau antroje metų pusėje situacija turėtų stabilizuotis.
Pasaulio banko ataskaitoje pateikiama nuomonė, kad globalus ekonomikos lėtėjimas nedaug palies Kiniją. Anot ataskaitos, Kinijos vyriausybė lengvai galės padidinti išlaidas, kad kompensuotų galimą Kinijos eksporto paklausos užsienyje mažėjimą.
Rekordinis ekonomikos augimas keletą metų iš eilės, pavertė Kiniją ne tik vien pirmaujančia šalimi pasaulio ekonomikos mastu, bet ir sukūrė naują Kinijos turtingųjų elitą, todėl ši rinka vilioja tarptautines kompanijas.
Kinijos vyriausybė būsimoms 2008 metų Olimpinėms žaidynėms numatė išleisti rekordinę 40 mlrd. JAV dolerių (apie 93 mlrd. litų - beveik lygią metiniam Lietuvos BVP) sumą, kuri pasitarnaus naujos – klestinčios ir šiuolaikinės šalies įvaizdžio kūrimui.
Skirtingai, nei Lietuvos ir Europos ekonomistai, didelį augimą ir didelę infliaciją tapatinantys su ūkio perkaitimu, analogiška situacija Kinijos ekonomikoje Kinijos Nacionalinio statistikos biuro (KNSB) vertinama kitaip.
Kinijos ekonomikai negresia perkaitimas, - sako KNSB vice direktorius Qiu Xiaohua. Kinijos ekonomikoje kartu egzistuoja ir infliacijos ir defliacijos faktoriai. Pasiūlos-paklausos santykis turi lemti, ar ekonomika yra „perkaitusi“.
Bendrasis Kinijos produktas kol kas viršija paklausą, o vartojimas auga palyginti lėtai, ypač kaimo vietovėse. Be to, Kinijos užsienio prekybos balansas yra teigiamas ir pasiekė 9,1 mlrd. JAV dolerių 2007.
Kad Kinijai nereikia rūpintis dėl ekonomikos perkaitimo, sako ir Nobelio premijos laureatas Robert Mundellis.
2007 m. palyginti su 2006 m., Lietuvos – Kinijos prekių apyvarta padidėjo 29,3 proc. – eksportas išaugo 34,9 proc., o importas – 29,1 procento.
Daugiausia į Kiniją Lietuvos verslininkai eksportuoja netauriuosius metalus ir jų dirbinius, mašinų ir mechaninius įrenginius, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkciją. 2007 m. palyginti su 2006 m., ypač sumažėjo paruoštų maisto produktų, transporto priemonių eksportas, tačiau medienos ir medienos dirbinių eksportas padidėjo 10 kartų, tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių, mašinų ir mechaninių bei elektros įrenginių – keturis kartus.
2007 m. sausio–liepos mėn. iš Kinijos daugiausia importuota mašinų ir mechaninių bei elektros įrenginių, netauriųjų metalų ir jų dirbinių, tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją 2007 m. sausio – lapkričio mėnesiais buvo 49,7 mln. litų, o importas 1586,1 mln. litų.
