Kinijos valdžia rimtai svarsto galimybę „patobulinti“ šalyje vykdomą „vienos šeimos – vieno vaiko“ politiką. Šios praktikos propagandą Kinija ėmė vykdyti nuo aštunto dešimtmečio pradžios, o 1979 metais ji tapo privaloma. Tiesa, jau dabar politika veikia su šokiomis tokiomis išlygomis: du vaikus galima turėti šeimoms, kuriose abu tėvai vienturčiai arba gyvena kaimo vietovėse. Antras vaikas leidžiamas ir tuo atveju, jei pirmasis – neįgalus.
Tačiau net ir šių taisyklių sušvelninimo nebeužtenka. Šalis sparčiai sensta, o praėjusiais metais Kinijoje pirmą kartą istorijoje buvo užfiksuotas dirbančiosios gyventojų dalies mažėjimas. Specialistai vis dažniau ir grėsmingiau kalba apie ateityje iškilsiančią darbo jėgos trūkumo problemą, todėl jau artimiausiu metu antrą vaiką bus leista turėti visoms šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų vienturtis.
Be ekonominių šio ilgai laukto sprendimo priežasčių atsirado ir politinių bei socialinių. Kinijos visuomenė – vis labiau vystosi, tampa turtingesnė, o kartu su gerove sparčiai auga ir asmeninių laisvių poreikis. Viena pagrindinių kinai laiko teisę patiems pasirinkti, kiek vaikų turėtų augti jų šeimose.
Spėjama, kad oficialių „vieno vaiko“ politikos pokyčių galima laukti jau šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Jau artimiausias Kinijos komunistų partijos suvažiavimas gali tapti vieta, kurioje „vieno vaiko“ politika virs „dviejų vaikų“ politika. Ir daugybė laimingų kinų šeimų galės garsiai pareikšti: „Tegimsta antras vaikas!“
