Tarp šių šalių yra ir Norvegija, kurios santykiai su Kinija smarkiai pašlijo po to, kai 2010 metais Nobelio taikos premija buvo skirta kinų disidentui Liu Xiaobo (Liu Siaobo).
Kiek žinoma, buvo patvirtintos visos valstybės, oficialiai pareiškusios norą tapti Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) narėmis steigėjomis, išskyrus Taivaną, kurį Pekinas iki šiol laiko savo teritorija ir kurį žada susigrąžinti jei prireiks net panaudojant jėgą.
Paskutinės septynios šalys, kurios buvo patvirtintos AIIB steigėjomis iki galutinio termino trečiadienį, yra Švedija, Izraelis, Pietų Afrikos Respublika, Azerbaidžanas, Islandija, Portugalija ir Lenkija, nurodė Kinijos finansų ministerija.
Prisijungus šioms valstybėms, bendras AIIB narių steigėjų skaičius išaugo iki 57.
Tarp banko steigėjų yra keturios iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių, 14-a iš 28-ių Europos Sąjungos valstybių ir 21-a iš 34-ių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių.
Tarp banko steigėjų nėra Jungtinių Valstijų ar Japonijos, tačiau šis projektas yra didžiulė diplomatinė pergalė Kinijai, nes jame nusprendė dalyvauti tokios artimos Vašingtono sąjungininkės kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Australija, nors Amerika iš pradžių tam griežtai nepritarė.
Ši kredito institucija kuriama finansuoti infrastruktūros plėtrą Azijoje, tačiau kritikai būgštauja dėl jos veiklos standartų ir teigia, kad ji gali tapti JAV vadovaujamo Pasaulio banko bei Japonijos vadovaujamo Azijos plėtros banko varžove.
Taivanas, kurį Kinija tebelaiko savo teritorija ir neatmeta galimybės ją kada nors susigrąžinti, nors Taibėjaus vyriausybė yra savarankiška nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais, taip pat buvo pateikęs paraišką dalyvauti šiame projekte, tačiau ji buvo atmesta.
Kinija nurodė, kad sala galės prisijungti vėliau, turėdama „deramą pavadinimą“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama
