Ši žinia patvirtina, kad Pekinas iš tikrųjų prisidės prie naujausių Jungtinių Tautų sankcijų, turinčių sutramdyti sunkiai prognozuojamą jo kaimynę.
JT Saugumo Taryba, kurioje Kinija dalyvauja nuolatinės narės teisėmis, praeitą savaitę patvirtino griežtas sankcijas Pchenjanui, reaguodama į šeštojo ir iki šiol galingiausio šios šalies branduolinio užtaiso bandymą.
Vašingtonas iš pradžių siekė visiško naftos embargo, bet vėliau sušvelnino savo poziciją, kad užsitikrintų Rusijos ir Kinijos palaikymą. Pekinas yra vienintelis Pchenjano sąjungininkas ir pagrindinis prekybos partneris.
Penktadienio vakarą Prekybos ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime primenamos naujausios JT rezoliucijos sąlygos: kad nuo spalio 1-osios JT narės parduos Šiaurės Korėjai ne daugiau kaip 500 tūkst. barelių perdirbtos naftos produktų, o ateinančiais metais – iki 2 mln. barelių.
„Kai bus priartėta prie viršutinės ribos, Kinijos vyriausybės institucijos paskelbs pranešimą apie eksporto padėtį ir nuo tos dienos vykdys perdirbtos naftos produktų eksporto į Šiaurės Korėją draudimą iki metų pabaigos“, – pažymėjo ministerija.
Be to, pranešima sakoma, kad Kinija įvedė „platų draudimą tekstilės importui“ iš Šiaurės Korėjos.
Keliomis dienomis anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno režimas apsikeitė keliomis karingomis tiradomis, padidinusiomis tarptautinės bendrijos susirūpinimą.
JAV kaltino Kiniją nesistengiant daryti pakankamo spaudimo, kad Pchenjanas būtų priverstas atsisakyti savo branduolinės programos.
Manoma, kad Šiaurės Korėja daugiausiai naftos gauna iš Kinijos, bet nėra tiksliai žinoma, kiek ši Azijos milžinė eksportuoja į kaimyninę šalį, nes Pekinas tokių duomenų nebeskelbia nuo 2014 metų.
Kaip rodo JAV muitinės tarnybos duomenys, Pekinas praeitais metais siųsdavo į Šiaurės Korėją apie 6 tūkst. barelių naftos produktų per dieną.
