Kinija ateinančios savaitės pradžioje paleis raketą, skraidinsiančią pirmąjį šios šalies sukurtą mėnuleigį, kurio pavadinimas „Nefritinis triušis“ siejamas su kinų folkloru, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Šio aparato pavadinimas siejamas su senoviniu kinų mitu apie baltą triušį, kuris yra nemirtingumo piliulę prarijusios Mėnulio deivės Čangės palydovas, amžinai gaminantis gyvybės eliksyrą.
Raketa, nuskraidinsianti tą zondą į Mėnulį, startuos gruodžio pradžioje, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Valstybinės mokslo, technologijų ir nacionalinės gynybos pramonės administracijos informacija.
Tiksli to skrydžio data nebuvo nurodyta.
Kinija anksčiau yra pasiuntusi į Mėnulį du zondus. Pirmasis iš jų buvo nukreiptas sudužti mūsų planetos palydovo paviršiuje.
„Kinija pavadino savo pirmąjį mėnuleigį „Yutu“ – „Nefritiniu triušiu“ – surengusi balsavimą internete“, – pridūrė „Xinhua“.
Pasak legendos, to triušio pavidalas matomas ant mėnulio disko. Tuo tarpu Vakarų šalyse Mėnulyje tradiciškai įžvelgiamas žmogaus veidas arba žmogaus figūra.
Pekinas sparčiai vysto savo kosminę programą, vadovaujamą kariškių ir pabrėžiančią didėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, jos technologinius pajėgumus ir valdančiosios Komunistų partijos gebėjimą sukurti gerovę valstybėje, anksčiau kentėjusioje nuo didelio skurdo.
Kinija turi ambicingų planų įkurti nuolatinę kosminę stotį iki 2020 metų ir galiausiai pasiųsti žmones į Mėnulį, tačiau kol kas šalies technologijos atsilieka nuo JAV ir Rusijos patirties šioje srityje.
Anksčiau šį mėnesį Kinija pristatė mėnuleigio modelį: aukso spalvos šešiaratį aparatą su saulės baterijomis, panašiomis į sparnus.
Šis zondas gali įveikti iki 30 laipsnių įkalnę ir nuvažiuoti 200 metrų per valandą, sakė jo konstruktoriai.
Mitas apie triušį Mėnulyje kinų folklore gyvuoja nuo Kariaujančių valstybių laikotarpio, kuris baigėsi 221 metais prieš mūsų erą.
Mėnuleigio misijos vadovas Ouyang Ziyuanas sakė „Xinhua“, kad jog tas senovinis tikėjimas susijęs su atvaizdu, kurį sudaro dėmes, susidariusios paviršiuje dėl asteroidų smūgių.
„Mėnulio paviršiuje yra kelios tamsios dėmės, o senovėj mūsų žmonės įsivaizdavo, kad yra mėnulio rūmai, osmantų medžiai ir nefritinis triušis“, – aiškino jis.
Pirmasis Kinijos sukonstruotas Mėnulio zondas „Chang`e 1“ buvo paleistas 2007 metais.
Antrasis – „Chang`e 2“ – kelionę pradėjo trejais metais vėliau ir, apskriejęs aplink Mėnulį, buvo pasiųstas į tolimąjį kosmosą stebėti vieno asteroido.
Tas zondas „turėtų nukeliauti už 300 mln. kilometrų nuo Žemės – tai tolimiausia Kinijos kosminio aparato kelionė“, – „Xinhua“ citavo vieną pareigūną.
Tačiau šis atstumas tėra nedidelė dalis kelio, kurį jau sukorė 1997 metais JAV paleistas zondas „Voyager 1“, jau palikęs Saulės sistemos ribas ir nuskriejęs už beveik 19 mlrd. kilometrų nuo mūsų planetos.
Kinijos socialinių tinklų vartotojai antradienį sveikino mėnuleigiui suteiktą pavadinimą.
„Laukiu, kada nefritinis triušis aplankys rūmus Mėnulyje – pirmyn, Kinijos aerokosmine programa!“ – vienas entuziastingas internautas rašė socialiniame tinkle „Sina Weibo“, panašiame į „Twitter“.
Šis pavadinimas buvo išrinktas internetiniame balsavime, kuriame dalyvavo 3,4 mln. žmonių, nurodė „Xinhua“.
„Jutu (nefritinis triušis) yra mielaširdiškumo, tyrumo ir vikrumo simbolis. Jis atitinka mėnuleigį tiek savo išvaizda, tiek prasme“, – agentūra citavo Kinijos Mėnulio tyrimų programos vadovo pavaduotoją Li Benzhengą.
„Jutu taip pat atspindi taikų Kinijos kosmoso naudojimą“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
