Šis incidentas neabejotinai padidins įtampą šiame ginčijamame regione, kuriame Pekinas stiprina savo karines pajėgas.
Povandeninis aparatas buvo pagrobtas per nesmurtinį incidentą ketvirtadienio vakarą už maždaug 50 jūrmylių (90 km) į šiaurės vakarus nuo Filipinų Subiko įlankos, sakė Pentagono atstovas kapitonas Jeffas Davisas (Džefas Deivisas).
Šis incidentas įvyko, kai JAV karinių jūrų pajėgų laivas „USNS Bowditch“, kurio įgulą sudaro civiliai, ruošėsi susigrąžinti porą „povandeninių sklandytuvų“, paprastai renkančių duomenis apie vandens temperatūrą, druskingumą ir skaidrumą.
Tuomet kinų „Dalang III“ klasės povandeninių laivų gelbėjimo laivas sustojo už maždaug 500 metrų nuo „Bowditch“ ir pagrobė vieną iš zondų. Antrąjį į savo laivą saugiai įsikėlė amerikiečiai.
J.Davisas sakė neprisimenantis kito tokio incidento, o Pentagonas paskelbė pareiškimą, ragindamas Pekiną „nedelsiant“ grąžinti „neteisėtai pagrobtą“ zondą.
„USNS Bowditch“ yra tyrimų laivas, net iš išvaizdos nepanašus į karo laivą.
JAV laivo įgula „tarplaiviniu radijo ryšiu prašė palikti“ zondą, nurodė J.Davisas.
Kinijos laivas nieko neatsakė, tik patvirtino gavęs žinutę.
„Vienintelis dalykas, ką jie mums pasakė plaukdami tolyn nuo mūsų: „Mes grįžtame prie įprastų operacijų“, – aiškino J.Davisas.
Pentagonas nurodė, kad šiame incidente dalyvavo Kinijos laivas ASR-510.
Vašingtonas diplomatiniais kanalais pateikė oficialų reikalavimą grąžinti pagrobtą aparatą.
„Jis mūsų. Jis aiškiai pažymėtas kaip priklausantis mums. Norėtume jį susigrąžinti ir norėtume, kad tokių dalykų nebeįvykdtų“, – sakė J.Davisas.
Kitas Pentagono atstovas Peteris Cookas (Piteris Kukas) sakė, kad Kinijos veiksmai yra neteisėti.
„APA (autonominis povandeninis aparatas) yra neliečiama Jungtinėms Valstijoms priklausanti priemonė. Raginame Kiniją nedelsiant grąžinti mūsų APA ir vykdyti visus savo įsipareigojimus pagal tarptautinius įstatymus“, – sakoma P.Cooko pranešime.
Padidėjusi įtampa
J.Davisas sakė, kad pagrobtame aparate pritaikytos moderniausios technologijos, o tokį zondą galima įsigyti rinkoje už maždaug 150 tūkst. JAV dolerių. Jo renkami duomenys nėra įslaptinti ir gali būti naudojami povandeninių laivų navigacijai.
Pastarasis incidentas įvyko tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Pekino ir Vašingtono. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) ne kartą sukėlė Pekinui įtūžį reikšdamas abejones dėl ilgametės Amerikos politikos Taivano atžvilgiu, kaltindamas Kiniją manipuliuojant valiuta ir grasindamas įvesti didelius muitus iš tos šalies importuojamoms prekėms.
„Labai tikėtina, kad šis žingsnis buvo kruopščiai suplanuotas ir eskaluojantis. Juo siekiama parodyti, kad Kinija nežiūrės pro pirštus“ į D.Trumpo akibrokštus, sakė konservatyvios pakraipos Nacionalinių interesų centro gynybos studijų direktorius Harry Kazianis (Haris Kazianis).
„Pekinas rodo, kad turi pajėgumų atsakyti savo pasirinktu laiku ir savo pasirinktoje vietoje“, – pridūrė jis.
Vašingtonas turi mažai kitų galimybių, tik prašyti sugrąžinti pagrobtą aparatą, jeigu nėra pasiruošęs tolesniam įtampos didėjimui šiame regione.
„Kinija aiškiai mėgina išbandyti Jungtines Valstijas tokiu būdu, į kurį Vašingtonui labai sunku atsakyti“, – sakoma H.Kazianis laiške.
Kinija jau seniai stiprina savo pozicijas ginčijamose Pietų Kinijos jūros teritorijose, statydama dideles dirbtines salas ant natūralių rifų ir salelių bei vystydama jos karinę infrastruktūrą.
Į šias teritorijas teises taip pat reiškia Brunėjus, Malaizija, Filipinai ir Vietnamas. Be to, per Pietų Kinijos jūrą kerta vieni judriausių pasaulyje prekinės laivybos maršrutų.
Trečiadienį vieno JAV strateginių tyrimų instituto paviešintos naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad Kinija įrengė galingas priešlėktuvinės ir pakrančių gynybos sistemas septyniose salelėse, priklausančiose Spratlio salynui.
Jungtinės Valstijos oficialiai teigia esančios nešališkos teritorinių ginčų atžvilgiu, bet ne kartą pabrėždavo, kad visos pretenzijos į jūrines teritorijas turi būti grindžiamos tarptautiniais įstatymais.
JAV kariuomenė yra surengusi kelias „navigacijos laisvės“ operacijas, kai Amerikos laivai arba lėktuvai priartėdavo prie salų, rifų ir seklumų Pietų Kinijos jūroje, į kurias reiškia teises Pekinas.
Tokios misijos sulaukdavo pikto Kinijos atsako. Pekinas kaltindavo Vašingtoną provokuojančiu elgesiu, galinčiu sukelti karinį incidentą.
