Kinijos Vyriausybė pasaulinės krizės atveju elgiasi visiškai priešingai, negu mūsiškė. Viena labiausiai augančių pasaulyje ekonomikų krizę stengiasi paversti šansu. Kinija gali sau tai leisti, nes auksinis šalies rezervas siekia 2 trilijonus JAV dolerių.
Apie Kinijos dabartį ir ateitį, abipusę mūsų šalių bendradarbiavimo perspektyvą — „Šiaulių krašto“ interviu su Tong Mingtao, Kinijos Liaudies Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje, kuris praėjusį ketvirtadienį lankėsi Šiauliuose.
„Šanso politika“
— Ką tik grįžote iš atostogų Kinijoje. Kaip šiuo metu gyvena jūsų šalis, kurios taip pat neaplenkė krizė?
— Nuo 1972-ųjų metų Kinija pradėjo atviros politikos reformą, ir štai jau daugiau kaip trisdešimt metų iš eilės vidutinis metinis BVP augo apie 9 procentus. Toks augimas reiškia, kad labai išaugo ir ekonomika, ir koncentruota vyriausybės jėga, ir vidutinis žmonių gyvenimo lygis.
Žinoma, pasaulinė finansų krizė smogė ir Kinijai. Didžiausia Kinijos problema buvo didelis eksporto kritimas, staigus pasaulio rinkų sumažėjimas. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Kinijos eksportas sumažėjo daugiau kaip 21 procentą, ir šaliai iškilo klausimas, ką daryti?
— Kokių priemonių ėmėsi jūsų Vyriausybė?
— Ji pateikė priemonių paketą, kaip sustiprinti vidaus rinką.
Dar praėjusio amžiaus pabaigoje buvo priimtas sprendimas į infrastruktūrą nukreipti 4 trilijonus juanių, tai yra 600 milijardus JAV dolerių. Prasidėjus krizei, šie pinigai pajudėjo.
Be to, Vyriausybė priėmė dar gausybę priemonių, nukreiptų finansinei krizei suminkštinti. Pirma, tai pozityvi pinigų politika, antra, kapitalo investicijų į infrastruktūros projektus didinimas, ir trečia — šanso politika.
— Kokia ta šanso politika?
— Žodis „krizė“ kinų kalboje yra sudarytas iš dviejų hieroglifų, kurių vienas reiškia “krizę“, kitas — “šansą, galimybę“. Mūsų Vyriausybė ėmėsi politikos — krizę pakeisti šansu.
Įmonių restruktūrizacija, investicijų į švietimą, mokslą, technologijas didinimas, taip pat socialinės apsaugos ir medicinos sistemos reformos — tokia mūsų vyriausybės pozicija krizės metu.
Be to, Kinija priėmė daug priemonių, skatinančių vidaus vartojimą.
— Gal galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių?
— Kinijoje iš 1 milijardo 300 milijonų žmonių dauguma gyvena kaimuose, dirba žemės ūkyje ir vartoja ne taip jau daug. Todėl Vyriausybė ėmė galvoti būdus, kaip paskatinti didžiulę armiją valstiečių leisti pinigus. Po finansų krizės proveržio viena iš esminių Vyriausybės užduočių buvo padidinti kaimo rinkos poreikius.
Vyriausybė ėmė subsidijuoti žmones, įsigyjančius televizorius, šaldytuvus, kitą buitinę techniką, žemės ūkio mašinas. Ir tokių prekių paklausa labai padidėjo. Žinoma, tos prekės buvo kiniškos.
Taigi, investavus į vartojimą, jis buvo stabilizuotas.
Ir tai tik viena iš priemonių. Dar Vyriausybė priėmė sprendimą įmonėms mažinti įvairius mokesčius.
— Kokie tokios politikos rezultatai?
— Vidaus paklausos padidėjimas suvaidino labai didelį vaidmenį, ištempiant Kiniją iš krizės. Nuo sausio iki liepos mėnesio taip buvo sukurta 6,66 milijono darbo vietų mieste, padidėjo žmonių pajamos ir miestuose, ir kaimo vietovėse, taip buvo pasiekta socialinio stabilumo.
Verslininkai jau bendradarbiauja
— Koks Kinijos vyriausybės tikslas artimiausiu metu?
— Šiemet pasiekti 8 procentų BVP augimą. Atvirai sakau — šį tikslą labai sunku įgyvendinti, tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomikos augimas buvo 6 procentai, antrąjį — 7,9, pirmąjį pusmetį — 7,1 procento. Kinija tiki ir pasaulio ekspertai. Pavyzdžiui, Azijos plėtros bankas šiemet prognozuoja 9,2 procento BVP augimą Kinijoje. Galima sakyti, kad situacija stabilizuojasi ir gerėja, nors pagrindas dar yra trapus.
— Praėjusį mėnesį Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi jūsų šalies vicepremjeras, kuris atsivežė apie pusšimtį Kinijos verslininkų. Ar buvo užmegzta verslo santykių?
— Verslininkai iš tiesų pasirašė sutarčių ar susitarė bendradarbiauti įvairiose srityse: lengvosios pramonės, mineralų ir metalo, maisto, tekstilės, taip pat ir aukštųjų technologijų sektoriuose, farmacijos ir medicinos įrangos srityse.
Kinija skiria didelį dėmesį ryšių su Lietuva plėtrai ir mato jūsų šalį, kaip labai svarbią partnerę Baltijos regione. Kinijos rinka yra atvira lietuviškai produkcijai, ir mes laukiame kuo daugiau kokybiškų prekių iš Lietuvos.
— Jums tenka bendrauti su abiejų šalių verslininkais. Gal pastebėjote mentaliteto skirtumų, trukdančių abiem pusėms suprasti vienas kitą?
— Lietuviai yra labai verslūs, tačiau linkę gauti greitos naudos, greito pelno. Kinijos verslininkai žiūri į perspektyvą, siekia ilgesnio bendradarbiavimo.
— Vis daugiau lietuvių, tarp jų ir šiauliečių, ryžtasi mokytis kinų kalbos. Kokias, jūsų nuomone, perspektyvas gali atverti šios kalbos žinios?
— Kinija turi 5000 metų istoriją. Norint pažinti šios šalies istoriją ir kultūrą, pirmiausia reikia mokėti kalbą. Antra, žinant, kad Kinijos ekonomika intensyviai plinta, Kinijos tarptautinis statusas tvirtėja kiekvieną dieną, akivaizdu, kad kinų kalba kuo toliau, tuo labiau vaidins didesnį vaidmenį, plėtojant bendradarbiavimą su Kinija.
