Ministras Landsbergis, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai tarėsi, kaip kovoti su tokiu Xi Jinping vadovaujamos šalies nesąžiningumu.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Lietuvos ir Kinijos konfliktas prasidėjo 2011-taisiais, kai Lietuva pranešė besitraukianti iš Kinijai labai svarbaus bendradarbiavimo formato 17+1, tačiau kulminaciją konfliktas pasiekė 2022-ųjų pradžioje, kai Lietuva atidarė Vilniuje Taivano atstovybę, ir taip užgavo „Vienos Kinijos“ principą.
Pekinas ėmėsi keršto Lietuvai ir oficialiai paskelbė, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, diplomatiniai ryšiai vyks per žemesnio rango diplomatus – reikalų patikėtinius.
Jau tada tapo aišku, kad trintis tarp Lietuvos ir Kinijos skaudžiai atsilieps mūsų verslui bei pramonei.
Ir ilgainiui baimės virto realybe – Kinija sustabdė lietuviškos jautienos, pieno produktų ir alaus importą. Kai kurios įmonės neteko milijoninių pajamų. Tačiau tiesioginis eksportas į Kiniją – tik ledkalnio viršūnė, mat bendrai turi Lietuvai nedidelį poveikį.
„Kinija praeitais metais užėmė tik 37 vietą didžiausių Lietuvos eksporto rinkai sąraše“, – sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
37 vieta ir tik 0,3 proc. nuo visų Lietuvos eksporto apimčių. Tačiau problema ta, kad mūsų didžiausia eksporto rinka – Vokietija, o Kinija yra 4 didžiausia Vokietijos eksporto partnerė.
Spaudimas Europos Sąjungai
O ekonominį spaudimą, tiksliau, prievartą, artima Rusijos sąjungininkė ir jos vadovas Xi Jinpingas, ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims daro jau kurį laiką.
„Lietuva yra susidūrusi su politine prievarta ilgą laiką iš Rusijos, o dabar susiduriame ir su nauja grėsme iš Kinijos. Svarbu nepamiršti, kad ekonominė prievarta – hibridinė kovos priemonė, ir mes turime priimti, ir mes turime priešintis tai prievartai, ir negalime pasiduoti, nes ji veikia ir tarptautinius santykius“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
O prievarta vyksta ir tiesiogiai, stabdant eksportą. Ir kitais būdais, tarkime, dirbtinai mažinant, ar kitaip sakant dempinguojant produkcijos kainas.
Anot ekonomisto, Kinija mažina eksporto kainas ir stengiasi visais būdais padidinti savo eksporto apimtis ES rinkoje. Dėl nesąžiningos konkurencijos kenčia ES pramonė, kuri patiria didelius darbo kaštus, laikosi visų ekologijos, CO2 ir kitų principų.
„Tai liečia tokius sektorius kaip soliariką. Saulės panelių gamyba ES miršta, dėl to kad Kinijos eksportuotojai, kurie dirba saulės jėgainių srityje uždempingavo ES rinką, ir parduoda produkcija taip pigiai, kad ES gamintojai neišgali konkuruoti“, – tikino A. Izgorodinas.
Kinijos kraugeriškumas esą didėja ir dėl to, kad dabar šalies ekonomikai – visai prasti popieriai.
Šių metų pradžioj kai Kinijos ekonomika buvo tikroj recesijoj, Kinijos eksporto kainos mažėjo gerokai sparčiau, nei mažėjo pasaulio žaliavų kainos.
Atitinkamai Prezidentas Xi Jingpingas nutaikė visas priemones ekonomiką greičiau gaivinti. O vienintelė rinką, į kurią stipriai orientuojasi Kinija – ES – 500 mln. gyventojų rinka.
„Tikėtina, tai buvo valdžios subsidijos, nukreiptos į tai, kad Kinija kuo greičiau atgaivintų savo eksporto apimtis“, – teigė ekonomistas.
Susitiko su JAV ir Japonijos atstovais
Europinius verslus kinai skriaudžia ir reikalaudami įvairių licencijų bei dokumentų, kurių Europoje veikiančios įmonės neturi.
„Kad kuo mažiau ES verslų papultų į Kinijos rinką“, – sakė A. Izgorodinas.
Kaip pasiruošti Kinijos ekonominei prievartai, ir prireikus su ja kovoti, sprendžia prie stalo susėdę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jose W. Fernandez bei Japonijos užsienio reikalų viceministras Keiichi Ono.
„Kai ekonominė galia kartu su autoritariniais režimais – auga prievartos ir konfliktų tikimybė. Ir diplomatinius sprendimus rasti vis sunkiau ir eskalacijos grėsmė – vis rimtesnė“, – teigė G. Landsbergis.
„Daugiau nei tuzinas valstybių su mumis susisiekė, negaliu įvardinti tų valstybių, negaliu jų atskleisti dėl privatumo. Pasirengimas čia būtinas, ir daugely atvejų jų baimės nevirto realybe“, – sakė J. W. Fernandezas.
„Daug valstybių Ramiojo vandenyno regione turi glaudžius ryšius su Kinija, yra labai priklausomos. Japonijai tai yra didžiausia prekybos partnerė, Kinija. Taip yra ir kitose šio regiono valstybėse“, – teigė K. Ono.
Lietuva tiesiogiai į Kiniją eksportuoja elektroniką, medieną, baldus. Į Vokietiją – inžinerinę pramonę, transporto priemonių komponentus – tai didžiausios Lietuvos eksporto kategorijos.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
