Netikėtai "barteriniu" pagrindu susitarusios dėl Tibeto ir Sikimo statuso, Kinija ir Indija sukūrė prielaidas savo šimtmečių senumo teritoriniams ginčams išspręsti.
Persilaužimas buvo pasiektas Pekine per Indijos premjero Atalo Behari Vajpayee (Atalo Behario Vadžpajaus) susitikimą su Kinijos vyriausybės vadovu Wen Jiabao (Ven Dziabao). Jie pasirašė principinį susitarimą, kuriame Indija pareiškė pripažįstanti, "kad Tibeto autonominis regionas yra Kinijos Liaudies Respublikos dalis". Niu Delis, be to, patvirtino, "kad jis neleidžia tibetiečiams Indijoje vykdyti prieš Kiniją nukreiptą politinę veiklą”.
Kinijos vyriausybė džiaugsmingai įvertino tai, kad Indija "pirmą kartą aiškiai" pripažino jos valdžią Tibete. Tiesa, Indijos užsienio reikalų ministras Yashwantas Sinha (Jašvantas Sinha) nedelsdamas pamėgino išsklaidyti būgštavimus, kad ši nuolaida reiškia naują Indijos politiką 100 tūkst. Indijoje gyvenančių tibetiečių ir jų religinio vadovo Dalai Lamos atžvilgiu.
Iš Tibeto pasitraukęs tibetiečių religinis ir pasaulietinis vadovas jau daug metų gyvena emigracijoje Indijoje. "Aš nemanau, kad šiuo metu kiltų klausimas dėl to, ar Dalai Lama paliks Indiją ir ar iš jo bus pareikalauta tai padaryti", - pabrėžė ministras.
Emigracijoje gyvenantys tibetiečiai tikisi, kad Indija toliau juos gins, kaip tai daro nuo 1959 metų, kai po nesėkmingo sukilimo prieš kinų valdžią Dalai Lamai teko bėgti iš Tibeto. Jie mano, kad geresni abiejų Azijos supervalstybių santykiai bus naudingi ir jiems. Indija, pavyzdžiui, galėtų vaidinti tarpininkės vaidmenį. Be to, Kinijos vadovybė ir Dalailamos (Dalai Lama) patikėtiniai pastaraisiais mėnesiais ir taip bando megzti kontaktus.
Mainais už Indijos nuolaidą, Kinija atskirame susitarime dėl sienos netiesiogiai pripažino, kad 1975 metais Indijos aneksuota buvusi Sikimo karalystė priklauso Indijai. Iki šiol Pekinas vengė tai aiškiai pripažinti. Abi kaimyninės valstybės taip pat sutarė atidaryti Sikime sienos perėjimo punktą, kuris buvo uždarytas nuo 1962 metų pasienio karo. Susitarime dėl sienos šis regionas apibūdinamas kaip Indijos valstija.
Panašiai kaip Indijos užsienio reikalų ministras Tibeto klausimu, taip Kinijos atstovai vengia kalbėti apie kardinalų posūkį. Sikimo klausimo neįmanoma išspręsti per vieną dieną, teigia Pekino diplomatai. Tačiau pademonstruotas abipusis pragmatizmas leidžia tikėtis, kad abiem valstybėms pavyks sureguliuoti ir kitus teritorinius nesutarimus. Šiuo metu Indija pretenduoja į 38 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją kiniškoje Kašmyro dalyje, o Kinija reikalauja, kad Indija savo rytuose grąžintų jai 90 tūkst. kvadratinių kilometrų sritį.
Kad šiais klausimais tikimasi apčiuopiamos pažangos, rodo ir tai, kad abi valstybės paskyrė įgaliotinius sienos klausimams. Kad geresnis tarpusavio supratimas nėra vien tušti žodžiai, galima spręsti ir pagal tai, kad Indijos pasieniečiai pradėjo mokytis kinų kalbos, tikėdamiesi geriau suprasti savo kolegas kitoje sienos pusėje.
dpa-ELTA
