Kinijos premjeras Wen Jiabao atmetė kritiką, teigiančią, kad Kinija specialiai nuvertina nacionalinę valiutą, siekdama didinti eksportą.
Anot jo, būtent stabilus juanis buvo „svarbus veiksnys“, išlipant iš visuotinės recesijos.
JAV įstatymų leidėjai ir prekybinės organizacijos tuo tarpu teigia, kad juanis prieš dolerį yra specialiai nuvertinamas net 40%.
„Nemanau, kad juanis yra nuvertinamas“, - teigė Wen Jiabao.
„Mes prieštaraujame užsienio valstybių „baksnojimui piršteliu“ ir griežtoms priemonėms, skirtoms priversti kitas šalis gerbti jų valiutas“, - nutęsė jis.
Juanis su doleriu buvo susietas iki 2005 metų. Vėliau vertę jam buvo leista pakelti 20%.
Kurso palaikymas buvo vėl grąžintas 2008-aisias, kai dėl visuotinės krizės sumažėjo kiniškų produktų paklausa.
„Dėl visko kalta JAV“
Kalbėdamas šių metų Kinijos parlamentinės sesijos pabaigoje, Kinijos premjeras pažymėjo, kad dėl pastarojo laikotarpio trinties su JAV buvo kalta Vašingtono politika. Jis klausytojams priminė JAV ginklų pardavimą Taivanui ir Dalai Lamos vizitą Baltuosiuose Rūmuose.
„Atsakomybė už dvišalių santykių ardymą gula ant JAV pečių, Kinija iš savo pusės nepadarė nieko bloga“, - teigė premjeras Wen Jiabao.
Sausio mėnesį Vašingtonas pardavė Taivanui ginklų už 6,4 milijardo JAV dolerių (tarp parduodamų ginklų yra ir amerikietiškų priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“, dėl kurių Kinija yra labiausiai nepatenkinta).
Iškart po to Baltuosiuose Rūmuose apsilankė Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.
„Abu žingsniai pažeidė Kinijos suverenitetą“, - tvirtino šalies premjeras.
Kinija autonominį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi.
Taivano sala, esanti už 120 kilometrų nuo Kinijos žemyninės dalies, po Kinijos komunistų pergalės 1949 m. tapo Kinijos revoliucijos opozicionierių užuovėja: čia pabėgo Čan Kai Ši bei kiti Gomindano režimo vadai ir perkėlė į salą Kinijos Respublikos vyriausybę.
Taivano ir Kinijos santykiai yra įtempti – Kinija pažadėjo atsiimti salą, o JAV pažadėjo ginti Taivaną, jei Kinija pultų.
