Kinija domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje. Apie tai susitikimuose su Prezidente Dalia Grybauskaite ir užsienio reikalų ministru Audroniu Ažubaliu kalbėjo Vilniuje viešintis Kinijos prekybos ministras Čenas Demingas (Chen Deming).
Susitikimuose buvo aptarti Lietuvos ir Kinijos dvišaliai santykiai, galimybės plėsti abiejų šalių ekonominį bendradarbiavimą, kultūriniai ryšiai.
D. Grybauskaitė pabrėžė, jog Kinijos vicepremjero Hui Liangju (Hui Liangyu) vizitas praėjusį rugpjūtį ir dabartinis prekybos ministro apsilankymas Lietuvoje liudija stiprėjančius Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius. D. Grybauskaitė šį rudenį ketina apsilankyti Kinijoje, Šanchajaus tarptautinėje EXPO parodoje.
"Lietuva siekia artimesnio bendradarbiavimo su Kinija plėtojant transporto ir logistikos infrastruktūrą. Mūsų geografinė padėtis tam yra labai tinkama, turime giliavandenį Klaipėdos uostą, gerai išvystytus logistikos centrus. Perveždamos krovinius, Kinijos kompanijos galėtų pasinaudoti strategiškai geroje vietoje esančiu Lietuvos transporto ir logistikos potencialu", - pabrėžė Prezidentė.
Valstybės vadovės nuomone, tikslinga skatinti intensyvesnį Lietuvos ir Kinijos dialogą Azijos ir Europos transporto ministrų susitikimuose. Susitikime pasikeista nuomonėmis ir dėl galimybių skatinti dvišales investicijas.
Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Azijoje, tačiau dvišalėje prekyboje turime ryškų disbalansą, susitikime su Čen Demingu sakė užsienio reikalų ministras A. Ažubalis.
Jis taip pat pabrėžė intensyvius dvišalius valstybinių institucijų ir verslo asociacijų ryšius ir išsakė viltį, kad tai padės padidinti Lietuvos eksporto į Kiniją apimtis. Lietuvos importas iš Kinijos yra apie 15 kartų didesnis negu eksportas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras supažindino Čen Demingą su Lietuvos valstybės strateginiais investiciniais projektais ir paragino Kiniją investuoti Lietuvoje, ypač į infrastruktūros projektus.
Kinijos prekybos ministras pripažino, kad dvišalėje prekyboje dominuoja eksportas iš Kinijos, ir pareiškė, kad potencialo plėsti Lietuvos eksportą yra.
Anot jo, Kinijos investicijos Lietuvoje galėtų pagerinti prekybos balansą, bet prieš investuodama Kinija nori įvertinti investicinį klimatą.
Čen Demingas pažymėjo, kad jo šalį ypač domina investavimas į laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) Lietuvoje. Kinija taip pat suinteresuota bendrų dvišalių projektų plėtra atsinaujinančiosios energetikos srityje.
Svečias atkreipė dėmesį į kliūtis, kurios gali kilti vystant geležinkelio koridorius kinų prekėms per Kazachstaną, Rusiją, Lietuvą į Europą dėl skirtingo geležinkelio vėžės pločio tranzitinėse valstybėse, bet palankiai atsiliepė apie Klaipėdos jūrų uosto naudojimą Kinijos ir Rytų Europos šalių prekyboje gabenant prekes jūrų transportu.
Ministrai sutarė įkurti bendrą darbo grupę, kurioje būtų aptariamos investavimo sąlygos ir skatinamas Kinijos investicijų atėjimas į Lietuvą. Taip pat sutarta inicijuoti atskirų Lietuvos ir Kinijos LEZ bendradarbiavimą.
2009 metais Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 75,6 mln. litų, importas iš Kinijos - 1122,7 mln. litų. Palyginti su 2008 metais, eksportas į Kiniją padidėjo 16,1 proc. ir sudarė 0,2 proc. bendro Lietuvos eksporto, importas iš Kinijos sumažėjo 39,9 proc. ir sudarė 2,5 proc. bendro Lietuvos importo.
