Šis JT specialiojo žmogaus teisių pasiuntinio Šiaurės Korėjai Marzuki Darusmano (Marzukio Darusmano) pareiškimas tapo vienu iš griežčiausių JT pareigūnų komentarų apie Kim Jong Uno atsakomybę už didelio masto pažeidimus savo izoliuotoje valstybėje.
Vasario 17-ąją paskelbtoje JT tyrimo ataskaitoje sakoma, kad Šiaurės Korėjo saugumo vadovai ir galbūt pats Kim Jong Unas turėtų būti stoti prieš tarptautinį tribunolą dėl įsakymų vykdyti sistemingus kankinimus, marinimą badu ir žudymus, kurie buvo prilyginti nacių vykdytiems žiaurumams.
Tas dokumentas „sugebėjo nedviprasmiškai parodyti vienintelio toje šalyje politikos sprendimus priimančio šaltinio atsakomybę ir pakaltinamumą (dėl) didžiulių žmogaus teisių pažeidimų“, – M.Darusmanas sakė per vieną forumą Seule.
„Todėl tik dabar faktiškai galime laikyti aukščiausiąjį lyderį tiesiogiai pakaltinamu dėl tų didžiulių žmogaus teisių pažeidimų“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos pasiūlytame JT rezoliucijos projekte raginama Šiaurės Korėją apskųsti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) dėl nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau tame dokumente Kim Jong Unas tiesiogiai neįvardijamas.
Šiaurės Korėja pareiškė, kad JT tyrimas yra dalis JAV sąmokslo sunaikinti šalies politinę santvarką. Pchenjano diplomatai pastaraisiais mėnesiais taip pat dėjo dideles pastangas, kad atremtų mėginimus apskųsti Šiaurės Korėją TBT.
Minėtas rezoliucijos projektas tikriausiai jau ateinančią savaitę bus perduotas už žmogaus teises atsakingam JT Generalinės Asamblėjos komitetui. Jeigu jis būtų patvirtintas, Generalinė Asamblėja galėtų balsuot dėl to dokumento gruodį.
Dėl padėties Šiaurės Korėjoje į Tarptautinį baudžiamąjį teismą galėtų kreiptis tik 15 narių turinti JT Saugumo Taryba, bet diplomatai sako, kad Kinija, kuri yra pagrindinė Pchenjano sąjungininkė, tikriausiai blokuotų tokias pastangas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
