„Aš pripažįstu savo kaltę ir prisiimu visą atsakomybę už tą skiepų istoriją“, – feisbuke ketvirtadienį parašė V. Kasiulevičius.
„O kad Santaros klinikų administracijai daugiau niekada nebereikėtų painiotis informacijoje apie mane ar mano šeimos narius, paprašiau generalinio direktoriaus nuo rytojaus mane atleisti iš darbo. Tikiuosi mano prašymas nebus vilkinamas“, – teigė V. Kasiulevičius.
Ketvirtadienio rytą Santaros klinikų atstovai išplatino pranešimą, kuriame pasiteisimo, kodėl V. Kasiulevičiaus žmona buvo paskiepyta.
„Vykstant šalies gyventojų vakcinavimui, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos gauna užklausimų dėl galimai ne laiku paskiepytų asmenų vakcinacijos pradžioje. Dar kartą išanalizavome tų dienų įvykius ir aplinkybes, rašoma Santaros klinikų pranešime spaudai.
Pirmosios dienos, po to, kai vakcina 2020 m. gruodžio 26 d. pasiekė Lietuvą, pagrindinėse penkiose COVID-19 pacientus gydančiose ligoninėse buvo itin sudėtingos. Daugeliui sunku net įsivaizduoti, su kokia įtampa ir iššūkiais susidūrė skiepijimą organizuojančios įstaigos.
Turint galvoje, kad tai vyko kalėdinio laikotarpio šventinėmis dienomis, Santaros klinikoms reikėjo imtis lyderystės ir kuo skubiau organizuoti skiepijimo tvarką ne tik savo įstaigoje, bet ir visose Vilniaus regiono (Vilniaus ir Alytaus apskričių) stacionarinėse įstaigose.
Rekomendacijų, gairių, kaip pasirengti vakcinavimui, dar nebuvo. Santaros klinikos parengė skiepijimo kabinetų įrengimo instrukcijas, kuriomis vėliau pasidalino su kitomis įstaigomis, įrengė aštuonias skiepijimo vietas, sukūrė elektroninius dokumentus, registravimo bei informavimo apie skiepijimą programą, parengė skiepijamojo sutikimo formą, kuri iki šiol naudojama Lietuvoje, suformavo ir apmokė skiepijimo komandą, sudarytą iš Infekcijų kontrolės skyriaus darbuotojų, šeimos gydytojų, infekcinių ligų gydytojų, alergologų-klinikinių imunologų, vidaus ligų gydytojų, kardiologų, gydytojų rezidentų, bendrosios praktikos slaugytojų, numatė skubios pagalbos teikimą įvykus anafilaksijos šokui.
Tenka apgailestauti ir pripažinti, kad vis dėlto esant tokioms įtemptoms darbo sąlygoms buvo padaryta klaida. Žiniasklaidoje minimas ankstyvas profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus žmonos paskiepijimas buvo tas žmogiškasis veiksnys, kai garsus Lietuvoje žmogus, mūsų klinikų darbuotojas, atsidūrė ties pasirinkimo riba.
Tą dieną, gruodžio 28-ąją, Santaros klinikose buvo numatyta skiepyti 540 didelės ir vidutinės rizikos grupei priklausančių darbuotojų. Neatvykus skiepytis 58 darbuotojams, buvo primygtinai siekiama panaudoti visas skiepijimui paruoštas ir atskiestas vakcinų dozes. Todėl buvo kviečiami per trumpiausią laiką galintys atvykti į skiepijimo kabinetą asmenys.
Profesoriaus žmona, Santaros klinikose talkinusi skiepijimo komandai, tuo metu buvo įstaigos patalpose ir prašant profesoriui buvo paskiepyta darbo pabaigoje kartu su kitais 57 darbuotojais, iš anksto neįtrauktais į tos dienos skiepijamųjų sąrašus. Skiepijimo komandos nariams teko paskambinti daugiau nei 80 asmenų, kol buvo surinktas trūkstamas skubiai galinčių vakcinuotis darbuotojų skaičius.
Ir vėlesnėmis dienomis teko papildomai kviesti į tos dienos skiepijamųjų sąrašus neįtrauktus darbuotojus, galinčius atvykti į vakcinacijos vietą per 30 minučių. Toks skubus darbuotojų kvietimas bei jų skiepijimas pareikalavo milžiniškų žmogiškųjų resursų ir laiko. Skiepijimo procesas vyko vadovaujantis principu, kad turi būti panaudotos visos praskiestos vakcinos dozės, kad jų netektų utilizuoti, jei darbuotojai dėl nenumatytų priežasčių neatvyktų pasiskiepyti.
Bet žmogiškos klaidos neatleidžia nuo atsakomybės. Santaros klinikos, įvertinusios visą skiepijimo eigą, įspėjo atitinkamus darbuotojus dėl teisės aktų reikalavimų vykdymo.
Šalies vakcinavimo procesas turi vykti maksimaliu pagreičiu, nes tai pagrindinis visuomenės saugumo garantas. Aktyvaus skiepijimo rezultatas – 93 procentus siekiantis Santaros klinikų kolektyvinis imunitetas, suteikiantis įstaigai teisę vadintis COVID-19 saugia pacientui ligonine.
Kolektyvinis imunitetas – taip pat yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo ypač grėsmingų naujų koronaviruso atmainų. Santaros klinikų tyrėjų duomenimis, regione jau aptikta ne tik britiškų bet ir PAR viruso mutacijų. Todėl svarbiausias šios dienos uždavinys – kuo greičiau ir sklandžiau vykdyti visuomenės vakcinaciją ir laikytis epidemiologinių apsaugos taisyklių“, – ketvirtadienio rytą Santaros klinikos rašė pranešime spaudai.
Reguliavo srautus?
Apie V. Kasiulevičiaus žmonos paskiepijimą gruodžio pabaigoje praeitą savaitę pirmasis pranešė naujienų portalas 15min.lt
Tuomet medikas teigė, kad ji buvo pakviesta skiepytis kaip savanorė.
„Kadangi ji savanoriavo ir tuo metu ją pakvietė, ji pasiskiepijo. Tas sprendimas buvo neteisingas. (...) Todėl, kad savanoriai buvo masiškai pradėti skiepyti šiek tiek vėliau, po kelių dienų“, – portalui komentavo profesorius.
Santaros klinikų teigimu, R. Kasiulevičienė „talkino pakviesta asmenine skiepijimo kabinetuose dirbusiųjų darbuotojų iniciatyva, ten, kur tuo metu labiausiai reikėjo papildomų rankų“.
Gydymo įstaiga sakė, kad „įspėjo atitinkamus darbuotojus dėl teisės aktų reikalavimų vykdymo“, taip pat dėl šio atvejo šią savaitę pateikė informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai.
Santaros klinikos tvirtino, kad R. Kasiulevičienė talkino reguliuoti atvykstančiųjų skiepytis darbuotojų srautus gruodžio 28 ir 29 dienomis, pirmadienį ir antradienį.
Atsakydamos į BNS klausimus, klinikos informavo, kad vasario pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto antikorupcinės žvalgybos patikrinimo metu nustatytą informaciją apie galimus skiepijimo pažeidimus.
Pagal šią STT informaciją, Sveikatos apsaugos ministerija prieš kelias savaites raštu kreipėsi į Santaros klinikas, prašydama pateikti paaiškinimus dėl galbūt nepagrįstai ir pažeidžiant nustatytą tvarką skiepytų asmenų, Santaros klinikos teigė šią savaitę atsakiusios į ministerijos klausimus.
