Priedangos vieta daugiau nei 1000 žmonių prireikus taptų Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia. Joje – daugiau nei 15 kambarėlių, kuriuose uostamiesčio gyventojai galėtų pasislėpti nuo bombardavimo ar sviedinių smūgių.
O net ir užgriuvus durims, gyventojai turėtų galimybę palikti patalpas, nes jose yra daugiau nei vienas išėjimas.
„Yra patalpų koplyčioje ir keletas atskirų kambariukų. <…> Ne kiekvienoje patalpoje, bet yra tualetai, vanduo ir šviesa“, – nurodo parapijos klebonas Vladas Gedgaudas.
Šiuo metu patalpos naudojamos bažnyčios reikmėms, bet anot V. Gedgaudo, staiga jų prireikus priedangai nieko keisti nereiktų – patalpas jau iškart būtų galima naudoti.
Kaip priedangos vieta nuo bombardavimo ir apšaudymų virstų ir dar viena uostamiesčio bažnyčia – Šv. Kazimiero.
„Bažnyčios apačioje yra patalpų, kuriose būtų galima slėptis. Tai yra aptarta ir su savivaldybės administracijos asmenimis, ir netgi sutartys pasirašytos“, – patvirtina kunigas Rolandas Karpavičius.
Tiesa, kunigas sako negalintis atsakyti, kiek tiksliai bažnyčios patalpose galėtų pasislėpti žmonių: „Neturime duomenų“.
Jis taip pat akcentuoja, kad bažnyčia visuomet turi padėti žmonėms, kai to reikia. Apie tai kalba ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kunigas Evaldas Alūza.
„Jeigu bažnyčia turi tą galimybę padėti žmonėms, tuo visuomet ir naudojamasi, kai reikia. Bažnyčios juk buvo ir ligonėmis paverstos, kur sužeistieji buvo gydomi. Anksčiau pats didžiausias pastatas, pati didžiausia salė būdavo bažnyčios plotai“, – sako jis.
Po Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynu – rūsiai. Nors jie nedideli ir nėra itin talpūs, bet nelaimės atveju būtų paversti slėptuvėmis.
„Mes turime rūsius, bet nelabai daug juose sutalpintume – iki 50. Priklausytų, kiek laiko reiktų slėptis. Jeigu reiktų trumpam pasislėpti, gal ir galėtume 100 sutalpinti. O dvi-tris dienas tiek sutalpinti būtų sunku. Nes reikia pagalvoti ir praktiškai, kad žmonėms ir atsigulti reiktų vietos didesnės“, – tv3.lt pasakoja bažnyčios klebonas Evaldas Alūza.
Ši bažnyčia įsikūrusi pačiame Tytuvėnų miestelio centre, ant kalno. Todėl, anot klebono, slėptis jos viduje nebūtų labai saugu. Ji pernelyg gerai matoma – galėtų tapti priešų taikiniu.
„Kalbant apie karines galias, tai tokių sviedinių būtų sunku apsisaugoti“, – pažymi kunigas.
VRM ragina savivaldybes aktyviau žymėti priedangas
Kaip ketvirtadienį informavo VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijas, o savivaldybės įvertino, kurie statiniai tam tiktų.
PAGD anksčiau šiais metais inventorizavo ir kolektyvinės apsaugos statinius (KAS), jų šalyje yra 1806. Iš šių statinių 759 gali būti naudojami kaip priedanga. Tokie statiniai žymimi dviem specialiaisiais ženklais – KAS ir priedanga.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, nors tiesioginės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra, civilinės saugos stiprinimas išlieka vienu pagrindinių Vidaus reikalų ministerijos prioritetų.
Ministerija primena, kad savivaldybių kolektyvinei apsaugai numatyti statiniai įprastomis gyvenimo sąlygomis naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti dideliam skaičiui gyventojų apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.
Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Ekstremaliųjų situacijų metu čia apgyvendintiems gyventojams būtų teikiamos būtiniausios paslaugos ir reikmenys: maistas, vanduo, drabužiai, psichologinė, medicininė ir kita humanitarinė pagalba.
Priedanga yra skirta trumpalaikei, iki kelių valandų trukmės, apsaugai, joje būtų galima pasislėpti nuo netiesioginio oro atakų pavojaus ar apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu. Specialiu ženklu pažymėtą artimiausią priedangą rekomenduojama susirasti išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“.
Priedangai gali būti naudojami gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos paskirties statiniai ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos, nedegių medžiagų sandėliai ir kita.
Vidaus reikalų ministerija yra parengusi Civilinės saugos stiprinimo koncepciją, kuria siekiama geresnės civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveikos. Taip pat – stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, tinkamo pasirengimo gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, koncepcija siekiama ir visuomenės švietimo civilinės saugos klausimais.
