Prieš trejus metus įvestas kilpinis eismas Vilniaus senamiestyje sumažino tranzitinį eismą ir apskritai automobilių kiekį, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Eismo reguliavime miesto centre netrukus sulauksime pokyčių – pradės veikti pažeidėjus fiksuojančios kameros.
Iki šių metų kilpinio eismo ribas senamiestyje fiksavo stulpeliai. Tačiau prieš NATO viršūnių susitikimą jų neliko. Kaip sako V. Benkunskas, jie į savo vietas ir negrįš.
„Didžiąja dauguma šios priemonės, kurios ribojo pravažiavimo galimybę, fiziniai barjerai, kurie užtikrindavo kilpinio eismo kryptingumą, negrįš. Pavienėse vietose gali būti, bet didžiąja dauguma tos keturios kilpos, kurios senamiestyje yra sukurtos, efektą davė, tranzitinio eismo senamiestyje yra mažiau, apskritai automobilių yra mažiau, koks ir buvo tikslas, įvedant kilpinį eismą“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ sakė V. Benkunskas.
Jo teigimu, nelikus stulpelių, tvarką, kad būtų laikomasi kilpinio eismo, prižiūrės vaizdo kamerų sistema.
„Kameros praktiškai ir fiziškai jau yra senamiesčio teritorijoje sustatytos, jos yra ištestuotos ir veikiančios, dabar mes diskutuojame su policija, užtikrinant, kad tie vaizdo signalai patektų į policijos sistemą. Kitaip tariant, jeigu padaromas pažeidimas, baudžiamumas irgi būtų užtikrinamas. Toks veikimo principas“, – pasakojo sostinės meras.
„Jeigu važiuojama prieš „plytą“, pažeidžiant kilpos schemą, kamera užfiksuoja ir policija padaro savo darbą ir pažeidėjas gauna baudą“, – pridūrė jis.
Tačiau kilpinis eismas nėra vienintelė priemonė, kuria ketinama riboti automobilių eismą miesto centre.
Seimas kovo pabaigoje priėmė sprendimą, kuriame numatyta, kad nustatytose miestų zonose būtų ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Parlamentarai pritarė tai numatantiems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams.
Įstatymo projekte nurodyta, kad savivaldybės nustato ir įgyvendina savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas, lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostas), įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo miesto teritorijoje sąlygas.
Numatyta, kad Susisiekimo ministerija tvirtina rekomendacijas savivaldybėms, kaip tos mažos taršos zonos turėtų atrodyti. Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad tą ministerija turėjo atlikti jau pernai.
Projekte taip pat numatyta, kada miestuose atsiras mažos taršos zonos. Nurodoma, kad Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. nustato ir ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. įgyvendina šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka mažos taršos zonas miestuose.
Pagal ankstesnį įstatymo projektą, mažos taršos zonas turėjo nusistatyti visos šalies savivaldybės iki šių metų pradžios. Tą iki šiol padarė Panevėžys ir... Subačius. Vienoje miestelio gatvėje yra numatyta mažos taršos zona.
Naujame įstatymo variante numatyta, kad ne visiems šalies miestams reikės tokias zonas įsivesti. Įstatyme nurodyta, kad mažos taršos zonas nustatyti turės atsirasti miestuose, turinčiuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turinčiuose kurorto statusą arba kurortinės zonos statusą.
Tai reiškia, kad mažos taršos zonos turės atsirasti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ parengtame sostinės darnaus judumo plano veiksmų plane iki 2024 m. jau nurodytos galimos tokios mažos taršos zonos ribos.
Plane numatyti trys etapais, kaip būtų įvedamos mažos taršos zonos Vilniaus mieste. Pirmajame etape mažos taršos zona būtų paskelbtas Vilniaus senamiestis.
Antrajame etape mažos taršos zona išsiplėstų per visą centrinę miesto dalį, apimtų ir dalį Naujamiesčio bei Šnipiškių.
Trečiajame etape mažos taršos zona apimtų teritoriją iki Žalgirio gatvės, visą Naujamiestį ir dalį Naujininkų teritorijos prie geležinkelio.
„Tokią zoną sukūrus, bus ribojamas taršių automobilių patekimas į zoną. Skaičiuojama, kad sumažinus automobilių srautą 10 procentų, išmetamųjų kietųjų dalelių (KD10) kiekis sumažėtų 31 proc. (nuo 0,1 iki 0,07)“, – rašoma veiksmų plane.
Preliminariai skaičiuojama, kad mažos taršos zonos įrengimas kainuos 200 tūkst. eurų.
Nors dėl mažos taršos zonos konkretūs sprendimai dar nėra iki galo priimti, kilpinį eismą reguliuojančios kameros gali būti naudojamos ir šiam tikslui.
„Esame komunikavę, kad įrengta kilpinio eismo kontrolės sistema ateityje galėtų būti panaudota ir mažos taršos zonos kontrolei įgyvendinti. Kol kas konkretūs sprendimai dėl mažos taršos zonos įvedimo nėra priimti“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Iki 2045 m. neliks benzininių ir dyzelinių automobilių
Visgi ateityje numatytos dar griežtesnės priemonės nei mažos taršos zonos. Aplinkos ministerija sieks, kad per artimiausius dešimt metų, tai yra iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke.
Taip pat tikimasi, kad iki 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais – benzinu ir dyzelinu – varomų automobilių skaičius miestuose.
Per dvidešimt metų iš kelių turės išnykti benzininiais ir dyzeliniai automobiliai.
Plane numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomos alternatyviais degalais, Lietuvoje nebus registruojamos.
Pats tolimiausias ir ambicingiausias plano tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.
Kaip Orvelas ir rašė savo Gyvuliu ūkyje - “visi lygus, bet kai kurie lygesni”.
Butu gerai, kad ir tarsios greitosios pagalbos mašinos pas tuos degradus Vilniaus centre nevažiuotų. Tegu dvesia patys sau.
