Apie tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
„Visų pirma frakcija pareiškė, pats dar neskaičiau pareiškimo, bet žinau, kad Čmilytė (Viktorija Čmilytė-Nielsen – aut. past.) suorganizavo, kad frakcija nepalaiko tokių projektų, kuriuos pasirašė Jonas Liesys“, – tv3.lt sakė E. Gentvilas.
„Tai yra skandalinga ir patys autoriai tai jaučia“
E. Gentvilas frakcijos nario J. Liesio pasiūlymą vadina skandalingu ir negailėjo karčių žodžių.
„Aš asmeniškai, irgi nepalaikau. Partijos pozicijos (nežinau – aut. past.), nes nesu nei partijos pirmininkas, nei pavaduotojas. Kaip frakcijos narys tikrai nepalaikau.
Mano manymu, tai yra skandalinga ir patys autoriai tai jaučia. Po antrojo rinkimų turo pasirašinėja tokius dalykus.
Jei taip iš tiesų manai, tai eik kadencijos pradžioje ar viduryje, siūlyk tokius dalykus. Dabar tai toks zuikių manevras“, – tv3.lt piktinosi E. Gentvilas.
Jis teigė, kad apie J. Liesį taip pat kalbėjo su Liberalų sąjūdžio partijos pirmininke V. Čmilyte-Nielsen, tačiau tv3.lt su ja susisiekti kol kas nepavyko. Liberalų sąjūdis savo poziciją išsakė feisbuko paskyroje.
„Liberalų sąjūdis (LS) nepritaria Seimo narių, tarp kurių yra ir LS frakcijos narys J. Liesys, pateiktoms įstatymo projekto pataisoms dėl valstybinių rentų neperrinktiems Seimo nariams. Į 2020-2024 m. kadenciją neperrinkto J. Liesio iniciatyva su Liberalų sąjūdžio frakcija nederinta, todėl negali būti pristatoma kaip visos partijos iniciatyva.
Tokias iniciatyvas reikia derinti su partijos frakcija, o šios pateikimas neatitinka partijos nuostatų ir įsipareigojimų. Šiuo metu, kada Lietuva patiria tokius išbandymus, bet kokia iniciatyva dėl išmokų privalo būti aiški ir tikslinga. Ši tokia nėra.
Prilyginti Seimo narius Nepriklausomybės akto signatarams yra neteisinga. Liberalų sąjūdis laikosi pozicijos, kad valstybinės rentos neperrinktiems Seimo nariams neturėtų būti mokamos“, – išdėstė liberalai.
Seime Vėlinių išvakarėse pasirodė parlamentarų bandymai buvusiems Seimo nariams ir premjerams įteisinti valstybines rentas ir jiems nedirbant ketverius metus mokėti pinigus iš valstybės kišenės, o premjerams – net iki gyvos galvos.
Vėlinių išvakarėse Seime įregistruoti du papildymai įstatymo projektui, siekiant neišrinktus parlamentarus prilyginti Nepriklausomybės akto signatarams, mokėti pinigus jiems nedirbant ketverius metus. Vieną pasiūlymą registravo liberalas J. Liesys.
O kitu Darbo partijos atstovų Seime pasiūlymu valstybinę rentą siekiama mokėti visiems buvusiems premjerams. Po komiteto apsvarstymo, jei Seimas būtų vieningas, tam priimti užtektų vos vieno balsavimo.
Svarstys dėl J. Liesio ateities?
Ekonomistas Romas Lazutka tokius pasiūlymus vadina skandalingais ir mano, kad Liberalų sąjūdžio partija turėtų svarstyti dėl jo tolimesnės ateities partijoje.
„Demokratinėje visuomenė tai yra skandalinga ir nepriimtina, kai išskirtinės sąlygos nustatomos kažkokiems žmonėms, ypatingai, kurie turi galią, kaip šiuo atveju, Seimo nariai.
Negana to, kad Seimo nariai J. Lieso nepalaikytų, nes jis yra partinis žmogus. Partijos vadovė turėtų pasakyti, kad tai nepriimtina ir jo elgesį svarstys partijoje ir siūlys iš jos išmesti, kad negadintų partijos įvaizdžio tokiais pasiūlymais“, – tv3.lt sakė R. Lazutka.
Pasak jo, tokios privilegijos visiškai nepriimtinos ir primena feodalizmo laikus.
„Tai yra iš feodalizmo laikų, kai už pasirodymą kare karalius kokiam bajorui duodavo rentą ar padovanodavo žemę.
Tokie pasiūlymai yra iš gyvulių ūkio. Tiesiog Lietuvoje žmonės, kurie netenka darbo, jiems yra apsaugos sistemos. Jei žmogus darbingas – tai jis turi nedarbo draudimą.
Seimo nariai taip pat tokį turi, tai reiškia, jei jie netenka darbo, turi eiti į Užimtumo tarnybą užsiregistruoti, tuomet gali kreiptis į „Sodrą“ ir gauti bedarbio išmoką“, – sakė R. Lazutka.
Tiems Seimo nariams, kurie yra pensinio amžiaus ir neišrinkti – tai yra pensijų sistema, kuri taikoma visiems žmonėms, tuo metu ir Seimo nariams.
„To visiškai užtenka ir tikrai nieko kito nereikia“, – pridūrė R. Lazutka.
Ekonomistas nepalaiko minties skirti valstybines rentas ir buvusiems premjerams. Jis teigė, kad algos turėtų būti didesnės, kad užsitikrintų sau kažkuriam ateities laikotarpiui, bet ne skirti rentas.
Mintys įteisinti parlamentarų rentas Seime metai iš metų stumiamos slapta, bet sulaukus visuomenės pasipriešinimo – nepriimamos. Dar 2007 metais posėdyje balsuojant dėl įregistravimo salėje nuskambėjo tik kodas, bet ne tikslus pavadinimas.
Po daugiau nei dešimtmečio, praėjusiais metais vėl tyliai buvo bandoma prastumti parlamentarų rentas, kurias inicijavo „socialdarbiečiai“, o pinigų kiekį buvo siūloma skaičiuoti pagal kadencijas, bet pasiūlymas taip ir nepavyko, nebuvo svarstomas. Dabar situacija kartojasi panašiai.
Po beveik 2 tūkst. eurų kas mėnesį
Vėlinių išvakarėse liberalas, Seimo vicepirmininkas Jonas Liesys įregistravo pasiūlymą buvusiems Seimo nariams ir premjerams įteisinti valstybines rentas.
Buvusiems parlamentarams jis siūlo mokėti rentą, kuri būtų 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.
„Tai gautųsi apie 1 900 eurų. Seimo nariams siūlome mokėti ne iki gyvos galvos, o tik ketverių metų laikotarpiui, kurie vėliau galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje.
Jei dabar gautų jie tą rentą – tai būtų toks moralinis ar psichologinis paskatinimas, kad galėtų greičiau įsilieti į darbo rinką. Kai darbo rinką jie pasieks – tų išmokų negaus“, – tv3.lt sakė J. Liesys.
Liberalas abejoja, jog Seimas jo pasiūlymui pritars.
„Negaliu pasakyti, kaip Seimas apsispręs, čia jų sprendimas. Labai abejoju, manau, kad Seimas nebalsuos arba darbotvarkėje nebus įtrauktos tos pataisos.
Visuomenė niekada gi Seimo labai gerai nevertino ir labai abejoju, ar visos pataisos, kurios Seimo nariams gali padėti gyventi trumpą laikotarpį, abejoju, ar bus priimtos visuomenei“, – sakė liberalas.
„Buvusiems premjerams sudėtinga siuntinėti CV ir pradėti ieškotis darbo“
Kitas pasiūlymas išlindo dėl valstybinių rentų buvusiems premjerams. Jas įregistravo Darbo partijai Seime atstovaujantys Andrius Mazuronis, Artūras Skardžius, Mindaugas Puidokas, Valentinas Bukauskas ir Petras Čimbaras.
„Mūsų pasiūlymas ir pataisos kalba tik apie ministrą pirmininką, apie Seimo narių rentas mes nekalbame. Vienintelė sąsaja, kad registravome į projektą, kuris anksčiau registruotas ir kalba apie tai.
Manau, kad pagal politines nuotaikas neįmanoma ir nereikia (valstybinių rentų Seimo nariams – aut. past.).
Matome teisinę spragą, kad ministras pirmininkas neturi garantijų, kurias turi prezidentas išeinantis {...} Visose ES valstybėse tas klausimas vienaip ar kitaip yra reglamentuotas. Mes pamatėme trumpiausią ir greičiausią būdą – tai registruoti šį įstatymo projektą dėl ministro pirmininko rentų.
Žmonėms, (premjerams – aut. past.) išėjusiems iš tokių pareigų, pakankamai sudėtinga siuntinėti CV ir pradėti ieškotis darbo. Išėjusiems sudėtinga dėl politinių pažiūrų ar politikos, kurią įgyvendino tris ar ketverius metus.
Atsiradus darbo santykiams, tas mokėjimas nutrūksta, tai būtų kaip tam tikras garantas aukščiausiems valstybės pareigūnams, kurių yra apie 10 ar 15 žmonių“, – tv3.lt sakė A. Mazuronis.
Buvusiam ministrui pirmininkui siūloma mokėti rentą, kuri siektų 75 proc. Seimo nario atlyginimo dydžio. Tai būtų beveik 2,2 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
„Tai paliekame Biudžeto ir finansų komitetui apsispręsti“, – pridūrė A. Mazuronis.
Pranckietis pasiūlymus vertina skeptiškai
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis „Žinių radijuje“ taip pat skeptiškai įvertino pasiūlymus dėl valstybinės rentos parlamentarams.
„Tokia iniciatyva yra, bet į darbotvarkę netraukiam, nebent bus kažkokios dar kitokios iniciatyvos, kad būtų įtraukta.
Tai yra ne nauja iniciatyva, likęs tam įstatymui yra tik priėmimas, tai taip, iš tiesų žinau ir aš, kad yra tokia iniciatyva, bet į darbotvarkę neįtraukiame ir jei niekas neprivers, tai ir neįtrauksim“, – „Žinių radijui“ teigė V. Pranckietis.
Anot jo, mažai tikėtina, jog Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama neperrinktiems parlamentarams iki gyvos galvos mokėti rentą, bus įtrauktos į darbotvarkę.
Jis primena, kad norint šią iniciatyvą privaloma tvarka įtraukti į darbotvarkę reikėtų surinkti 47 parlamentarų parašus, bet nemano, kad juos pavyks surinkti, o jei taip būtų, svarstymas nusikeltų į naują Seimą.