Praėjus savaitei po to, kai smurto protrūkis, kuriame dalyvavo promaskvietiški separatistai, šalies pasienio miestuose pareikalavo trijų gyvybių, iškilo konsensuso tarp naujųjų lyderių Kijeve ir Rytų Ukrainos verslo oligarchų – nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų – kontūrai.
Dėl bendradarbiavimo tarp Kijevo ir magnatų V.Janukovyčiaus gimtajame Donecke bei visame Donbaso anglių gavybos regione Maskvai būtų sunkiau karinę intervenciją pateikti kaip humanitarinę pagalbą, be to, sumažėtų tikimybė, kad ji būtų plačiai sveikinama.
Konsensuso kontūrai ėmė ryškėti Ukrainos naujajam premjerui pažadėjus decentralizuoti valdžią ir daugiau įgaliojimų perduoti regionams, apginti rusų kalbos pozicijas ir pramonės interesus. Sudaryti šį kompromisą spaudė ir Vakarų diplomatai, kad būtų sustabdytas Ukrainos skilimas.
Netrukus po V.Janukovyčiaus nuvertimo parlamentas trumpam buvo paskelbęs ukrainiečių kalbą vienintele oficialia kalba. Tai, drauge su nacionalistų įtraukimu į naująją vyriausybę, privertė sunerimti rusakalbius ir padėjo pakurstyti separatizmą Kryme, kur gyventojų daugumą sudaro etniniai rusai.
Apibūdindamas „supratimą tarp elito ir regioninės vyriausybės rytuose bei centrinės vyriausybės“, šaltinis politiniuose sluoksniuose Donbase sakė, kad tai apima konstitucijos pataisas dėl rusų kalbos pozicijų sustiprinimo ir decentralizacijos.
„Tai prisidės prie vienybės šalyje“, – sakė šaltinis.
Donecke dirbantis politikos analitikas Volodymyras Kipenas sakė, kad Maskva, nepaisant visų jos neigimų, dar gali įsiveržti ar, labiau tikėtina, skatinti neramumus.
Tačiau jis taip pat sakė, kad oligarchai, siekiantys stabilumo verslui, sukurtam po 10-ojo dešimtmečio privatizacijų, telkiasi aplink naujuosius lyderius.
Atkreipdamas dėmesį į promaskvietiškų aktyvistų nesugebėjimą išsilaikyti po regiono asamblėjos pastato užėmimo šio mėnesio pradžioje, jis sakė: „Krymo modelis Donbase dabar žlugo.“
Savaitgalio mitingai, kurių metu buvo reikalaujama sąjungos su Rusija, pritraukė tik kelis tūkstančius dalyvių ir praėjo be incidentų, nors per priešpriešą su milicija prie Donecko gubernatoriaus biuro buvo triukšmingai skanduojama „Krymas, Donbasas, Rusija“.
Tas protestas nesutrikdė Vokietijos užsienio reikalų ministro vizito, kurio metu Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) susitiko su turtingiausiu Ukrainos žmogumi Rinatu Achmetovu ir gyrė jo pažadus bendradarbiauti dėl liberalių žlungančios ekonomikos reformų ir neleisti šaliai skilti.
Verslo patikinimai
„Šiandien čia išgirdome labai primygtinį troškimą, kad naujoji Ukraina būtų vieninga Ukraina ir kad nebūtų skilimo“, – sakė F.-W.Steinmeieris po susitikimo su R.Achmetovu ir plieno magnatu Serhijumi Taruta, naujuoju Donecko gubernatoriumi.
Jis taip pat susitiko su premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir gyrė jo „signalą“, pasiųstą Rytų Ukrainai kalboje, kuri buvo pasakyta rusiškai.
S.Taruta, kuris kritiškai vertina klaidingus žingsnius Kijeve, suvaidinusius vaidmenį prarandant Krymą, „Reuters“ sakė, jog tikisi sunkių derybų dėl valdžios pasidalijimo, bet mano, kad jį paskyrusi vyriausybė eina teisinga kryptimi.
Jis mano, kad jo paties pastangos užtikrinti milicijos lojalumą ir neleisti rusų „provokatoriams“ atvykti iš už sienos, tramdo neramumus.
Tarp rusakalbių šalies rytuose, kurie pritaria Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos skleidžiamai nuomonei, kad Kijeve buvo įvykdytas „fašistinis perversmas“, yra išplitę nuogąstavimai dėl griežtosios linijos ukrainiečių nacionalistų vyriausybėje.
Donecko regione, kur gyvena 10 proc. iš 46 mln. Ukrainos gyventojų ir kur pagaminama 20 proc. šalies pramonės produkcijos, taip pat esama didelio pasipiktinimo tuo, kad per 23 posovietinės nepriklausomybės metus jie liko neturtingi ir išnaudojami turtingųjų elito, kurį daugelis laiko ne ką geresniu už mafiją.
Vis dėlto, nepaisant didelio nepasitenkinimo, regis, tik mažuma aktyviai nori atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos.
Prieš mėnesį F.-W.Steinmeieris Kijeve derėjosi dėl kraujo liejimo tarp V.Janukovyčiaus milicijos ir protestuotojų nutraukimo.
Į nuverstojo prezidento bastioną jis atvyko po kelias savaites daryto Vakarų spaudimo rasti kompromisą, kuris užkirstų kelią Ukrainos skilimui į rytinę ir vakarinę dalis ir galimam ukrainiečių pramonės perėjimui į Rusijos prezidento Vladimiro Putino rankas.
Krizė Ukrainoje kilo lapkritį, kai V.Janukovyčius nusprendė atsisakyti laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga ir taip išprovokavo protestus Maidanu vadinamoje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje. Vėliau V.Janukovyčius priėmė finansinę pagalbą iš V.Putino, bet protestams prieš mėnesį pareikalavus pirmųjų gyvybių, pabėgo į Rusiją.
Nors Rusijos grasinimai prekybiniu karu aiškiai turėjo reikšmės V.Janukovyčiui nusprendžiant atsisakyti pakto su ES, analitikai kaip veiksnį nurodo ir Rytų Ukrainos oligarchų susirūpinimą galima žala jų verslui dėl importo muitų panaikinimo.
A.Jaceniukas per savo kalbą praėjusį antradienį sakė, jog kol kas vengs laisvosios prekybos susitarimo, kad apsaugotų Rytų Ukrainos pramonę.
Premjeras, kuris yra rytuose labai nemėgstamos V.Janukovyčiaus senos priešininkės Julijos Tymošenko sąjungininkas, peržvelgė visą politikos klausimų, kuriais siekiama nuraminti rusakalbius, sąrašą, nuo narystės NATO atmetimo iki garantijų dėl rusų kalbos ir pažado nuginkluoti kraštutinių dešiniųjų bei kitus kovotojus.
Vienas Vakarų pareigūnas sakė, jog tai yra „viskas“, ko buvo prašoma siekiant užglaistyti nesutarimus Ukrainoje ir užmegzti ryšį su rytine šalies dalimi.
Regiono galios
Tačiau Rytų Ukrainos elitui galbūt svarbiausias dalykas buvo pažadėta konstitucijos pataisa dėl „decentralizacijos“, o ne „federalizmo“, kuris yra laikomas receptu regionų atsiskyrimui.
Tai sveikino Donecko meras Oleksandras Lukjančenka, kai penktadienį kreipėsi į V.Janukovyčiaus Regionų partijos regioninį suvažiavimą.
Ši partija, kuri anksčiau buvo priemonė prezidento valdžiai visoje šalyje užtikrinti, diskutavo apie savo vaidmenį be lyderio ir nusikratė savo, kaip „valdžios partijos“, statuso.
Jis „Reuters“ sakė, jog partija nori, kad regionai, jau ir taip surenkantys nemažai tiesioginių mokesčių, turėtų daugiau įgaliojimų dėl biudžeto ir vadovautų tokioms tarnyboms „kaip milicija, teismai ir prokuratūros“.
Dėl konstitucijos derybos dorai dar neprasidėjo. Iš pradžių ukrainiečiai gegužės 25 dieną rinks prezidentą. Tačiau teismų sistemos kontrolės perdavimo idėja gali būti svarbi postrevoliucinių derybų tarp konkuruojančių frakcijų dalis.
Valdant V.Janukovyčiui, J.Tymošenko, kurią jis įveikė prezidento rinkimuose, buvo įkalinta už korupciją, o dabar jis pats slapstosi nuo teisingumo – kaltinamas „masiniu“ Maidano protestuotojų žudymu.
Rytų Ukrainos oligarchai turi priežasčių nerimauti dėl savo turto ir asmeninės laisvės, jusdami, kad į „senąją gvardiją“ krypsta priešiški žvilgsniai.
Savo įtakos, kurią, pasak pilietinės visuomenės aktyvistų, jie ir taip turi milicijoje bei teismuose, išsaugojimas galėtų būti jų siekiamybė per derybas dėl decentralizacijos.
Nors kai kurie Rytų Ukrainos verslininkai yra atsargūs dėl kritikos Rusijos atžvilgiu, galbūt – dėl rūpinimosi verslo ryšiais Rusijoje ar baimės, kad į Donecką gali įvažiuoti tankai, daugelis jų kalbėjo prieš Maskvą.
Ukrainos vienybė gali būti naudinga pelnui, bet, tuo pačiu, nedaug kam patiks suvaržymai, kuriuos V.Putinas taiko Rusijos oligarchams.
Vis dėlto, kaip sako analitikas V.Kipenas, kai kas iš verslo elito, regis, norėtų palaikyti idėją dėl Rytų Ukrainos atsiskyrimo.
„Jie nori žaisti separatizmo korta kaip derybų su Kijevu koziriu, dėl savo pačių asmeninio saugumo ir dėl savo pačių interesų“, – sakė V.Kipenas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
