Pagal istorinius šaltinius Kietaviškėse jau 1504 metais stovėjusi medinė bažnyčia. Iki XVII a. Kietaviškių žemes greičiausiai valdė Giedraičiai, iš kurių dvarą perėmė Oginskiai. Galiausiai Kietaviškės tapo Pociejų nuosavybe. 1676 metais L. Pociejus pastatė antrąją bažnyčią. Pagal 1743 m. rašytinius šaltinius dvare gyveno 20 gyventojų, o pačiame miestelyje buvo tik 3 sodybos ir 33 gyventojai. Iš Teodoro Oginskio, kuris dalyvavo1830-1831 m. sukilime, dvaras buvo konfiskuotas. Dvarvietėje iki šių dienų išliko dvaro pamatai ir rūsys. Po 1861 m. reformos dvaras ir kaimas buvo priskirti Semeliškių valsčiui.1866 m. miestelyje gyveno 59 gyventojai (45 katalikai, 14 žydų). 1738 m. sudegė klebonija.
1742 metais minima medinė trijų aukštų varpinė, kurią statė klebonas Jurgis Žeromskis. 1812 metais karo metu nukentėjo bažnyčia ir klebonija. 1882 metais pastatyti nauji vargonai. 1883-1897 metais Kietaviškėse klebonavo kun. Silvestras Gimžauskas – poetas, lietuvybės žadintojas, pirmasis ėmesis mokyti parapijiečius lietuviškų poterių ir katekizmo. 1910 metais Kietaviškių klebonu paskiriamas kun. Kajetonas Čepanas (1872-1922) - knygnešių, daraktorių globėjas. K. Čepanas kartu su atostogaujančiu klierku Pranu Cibulsku ir vaistininku iš Vievio Jurgiu Milančiumi (I pasaulinio karo metais gyvenusiu Kietaviškėse) buvo suorganizavę kaimo mokytojų kursus. Klebono iniciatyva pradėta statyti nauja neobarokinio stiliaus mūrinė bažnyčia (1914 m. projekto autorius - architektas V. Michnevičius). Bažnyčia tebestovi lig šiol. 1918-19 m. gyvendamas Kietaviškėse, kompozitorius kun. T. Brazys užrašė 400 liaudies dainų. Iki šių dienų išlikę Kietaviškių Šv. Trejybės bažnyčioje 4 vietinės reikšmės dailės paminklai: kun. K. Čepano portretas (dail. P. Kalpokas, 1922), arnotas, kilnojamas altorėlis su paveikslais "Marijos apreiškimas", "Marija Rožančinė" (XVIII a. pab. - XIX a. pr.). 1918 m. pabaigoje susikūrė Kietaviškių valsčius, bet gyventojų prašymu 1935 metais buvo panaikintas. Pagal 1923 m. surašymą Kietaviškių bažnytkaimyje buvo 36 sodybos, 232 gyventojai. Kaime tuomet daugiausiai gyveno Černiauskų, Aliubavičių, Puškovų, Ramanauskų. Šios pavardės likę iki šių dienų.
Kietaviškės buvo lietuviškas kraštas, tačiau 1937 m. duomenimis čia be daugumos katalikų gyveno 39 sentikiai ir 2 provoslavai. 1941 m. ištremtas Kietaviškių šviesuolis – mokytojas V. Kablys ir pakeliui į tremties vietą mirė gyvuliniame vagone. Novosibirsko srityje. 1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežti 3 gyventojai: Mykolas Gudelis, Andrius Gauba, Zigmas Gudelis. Tiesiai iš vokiečių nelaisvės Zigmas Gudelis buvo paimtas į tarybinę armiją ir kovėsi Rokosovskio 58-ojoje divizijoje. Mūšiuose buvo sužeisitas. 16-ojoje Lietuviškoje divizijoje kovojo Juozas Bliujus iš Kietaviškių, taip pat kare dalyvavo Mykolas Kazlauskas. Dauguma jaunų vyrų nenorėjo tarnauti Raudonojoje kariuomenėje, todėl slapstėsi namuose įrengtose slėptuvėse.1946 – 1948 m. žuvo trys partizanai kovose su enkavedistais. 1945 – 50 m. įkalinti 4 gyventojai. Tik po karo vėl prasidėjo trėmimai.Iš Kietaviškių apylinkės buvo ištremta net 126 žmonės. Nukamuoti bado ir ligų amžino įšalo žemėje mirė 24 žmonės. Į Lietuvą sugrįžo 89 tremtiniai, Sibire pasiliko gyventi 15 žmonių.1945 m. iš Kietaviškių ištremti Bliujai (6 asm.), 1948 – Žukauskai (3 asm.), 1949 m. - Bukinai (6 asm.). 1948 m. Kietaviškėse susikūrė apylinkės tarybos vykdomasis komitetas. Pirmininku buvo išrinktas Vladas Kertenis. Vykdomojo komiteto valdžioje buvo labai nedidelė teritorija, nes tokie pat komitetai buvo Mijaugonyse, Jagelonyse, Žikaronyse.
1963 metais susikūrė Kietaviškių kolūkis, pirmininkas - Vincas Puidokas. Kolūkis turėjo net 5 brigadas.1975 metais įkurtas Kietaviškių žuvininkystės ūkis. Buvo įruošti tvenkiniai ir auginami karpiai. Ši veikla vykdoma iki šių dienų. Žuvininkystės ūkis tapo UAB „Bartžuvė“. 1992 metais įsikūrė medienos įmonė „Dominga mill“, „Užlaja“, vėliau pavadinta „stmedas“. Žemdirbyste besivečiančios Kietaviškės tapo pramoniniu rajonu. UAB „Dominga mill“ yra viena didžiausių kompanijų Rytų Europoje, užsiimančių kietmedžio apdirbimu, įmonėje dirba beveik 200 žmonių. 1995 metais Kietaviškių viršaitija pavadinta Kietaviškių seniūnija. 2000 metais Kietaviškės perduodamos naujai susikūrusiai Elektrėnų savivaldybei. Nuo 2003 m. seniūnijai vadovauja Dovilija Cibulskienė. 2002 m. LR Prezidento dekretu patvirtintas Kietaviškių herbas. 2004 metais Kietaviškės iškilmingai šventė 500 - ųjų metų jubiliejų. Šiuo metu Kietaviškės neatpažįstamai išgražėjo, iškilo daug naujų pastatų, renovuoti senieji. Miestelis turi asfaltuotas, apšviestas, pavadinimus turinčias gatves. Gyvenvietėje gyvena beveik 500 gyventojų.
Naudota literatūra:
Leidinys "Elektrėnai", D. Gudelienės straipsniai apie Kietaviškes, 2006 m, p.311- 409 R. Gustaitis.
Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas, Kaišiadorys, 2001. - p.61-62.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
