Toks epitetas nuolat taikomas vienam konkrečiam žmogui, kuris praėjusią savaitę sudrebino pasaulį pareikšdamas, kad išeina į pensiją. JAV milijardierius ir vienas iš garsiausių pasaulyje spekuliantų valiuta George'as Sorosas teigia nusprendęs baigti savo draudimo fondo valdytojo karjerą. Neva 81 metų finansininkas dar šiemet grąžinsiąs investuotojams pinigus – apie 1 milijardą JAV dolerių, o jo fondas užsiimsiąs tik G. Soroso ir jo šeimos aktyvais.
Ramiai pensijoje besiilsinčių sorosų, kaip ir buvusių saugumiečių, nebūna. Šis žmogus ne veltui linčiuojamas už įtaką finansų rinkoms ir krizėms. Jo išties fantastiškos valiutinės operacijos, tiksliau, spekuliacijos, mažiausiai tris kartus sudrebino visą pasaulį. Tereikia prisiminti Anglijos svaro sterlingo kurso kritimą 1992-aisiais, 1995–1996 metų ataką prieš Japonijos jeną ir Pietryčių Azijos finansinę 1997 metų krizę. Visiškai pagal jo pamėgtą frazę: „Nori šlovės – kariauk.“
Pasaulio šlovę jis įgijo prieš du dešimtmečius, kai iš Anglijo banko žlugimo sugebėjo uždirbti 1 mlrd. dolerių.
Kiekvienas jo žingsnis verčia laužyti galvas: ką gi tai slepia? Keli matematiškai paskaičiuoti ėjimai ir įprasta milijonus nešanti sėkmė... Na, būta ir nesėkmių. Tarkim, 2000 metais jis tapo Nasdaq žlugimo auka. Bet tai išimtis, paprastai ne jį įveikia aplinkybės, bet jis. Ir niekas, net valstybių vadovai paskelbę jį persona non grata nesugebėjo sumažinti jo įtakos, kurią jis darė įvairioms revoliucijoms ar perversmams. Ar tai būtų buvusi Berlyno sienos griūtis, ar Oranžinė revoliucija. Jo politinis fondas „Open Society Institute", turintis 60 filialų ir 600 mln. dolerių, kalbama, turėjo didelę įtaką ir pastariesiems įvykiams arabų valstybėse. Kaip sakė vienas posovietinės erdvės lyderis, nė vienas „pastarojo meto įvykis sumaištyje skendinčiame pasaulyje neapsieina be jo“.
Jis pirmasis palaikė dar niekam nežinomą Baracką Obamą. Paradoksalu, bet dėl to paties B. Obamos finansinių reformų G. Sorosas dabar priverstas sukti galvą ir ieškoti sau palankaus sprendimo. Jei oficialiai – ryžtis uždaryti savo fondą. Tačiau ir čia skeptikai nepatiklūs: finansininkas jau ne vieną kartą skelbė atsitraukiantis, tačiau niekas negali įsivaizduoti, kad šis veiklus seniokas užsiims tik šeiminio turto reikalais. Tai būtų tas pats, jei Mike'as Tysonas imtųsi nerti vąšeliu. Nors pripažinkime, kad turint tiek šeiminių finansų – 24,5 mlrd. dolerių – darbelio netrūksta.
Bet intriga slypi kitur. Atsisakęs rizikos draudimo fondo valdymo ir tapęs tik šeimos fondo valdytoju G. Sorosas galės išvengti naujų Obamos komandos sukurtų naujų priežiūros įstaigų reguliuotojų įvestų taisyklių, kurios pradedamos taikyti rizikos draudimo fondams.
Remiantis naujomis taisyklėmis, daugelis rizikos draudimo fondų privalo iki kitų metų kovo užsiregistruoti JAV vertybinių popierių ir biržų komisijoje. Todėl baiminamasi, kad užsiregistravę jie privalės skelbti informaciją apie savo veiklą, bendradarbius ir aktyvų, kuriuos valdo, dydžius.
Dabar ekspertai baiminasi, kad gudriojo G. Soroso pavyzdžiu nepasektų kiti fondai. Nes į šį kietą riešutėlį dar galima dantis nusilaužti.
