Akivaizdu, kad aplinkos ministro dienos jau suskaičiuotos, tačiau, jeigu premjeras turi tikslą dar labiau sukompromituoti šią Vyriausybę, tai su šiuo ministru tai padaryti bus daug lengviau.
Šią savaitę daugelį šalies piliečių pribloškė išaugusios išlaidos už būstų šildymą. Antrą smūgį jie gavo iš premjero Andriaus Kubiliaus, kai šis šaltu veidu pareiškė, kad piliečiai dėl padidėjusių išlaidų turėtų kaltinti patys save, nes nenorėjo renovuoti būstų. Taip jums ir reikia, nes sužlugdėte apkarpytą Vyriausybės programą būstams renovuoti. Trečio smūgio sulaukėme iš Prezidentės pasitikėjimą praradusio, tačiau premjero ginamo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, kuris pareiškė, kad būstų renovacija turi būti vykdoma tik gyventojų lėšomis, nes ji taupo pačių gyventojų pinigus. Suprask, jeigu įkritai į balą, tai pats ir kapstykis, o pagalbos iš valstybės nesitikėk.
Šis ministras turi kietą kaktą. Jau trečius metus jam ekonomistai beviltiškai bando įrodyti, kad valstybė – tai ne tik Vyriausybė, ministerija ar partija, bet pirmiausia – piliečiai, mokesčių mokėtojai. Tačiau ministras taip giliai pasiklydo, kad dėl savo klaidų pradėjo kaltinti kolegas politikus, esą jie išbaidė žmones sakydami, kad renovacijos tikslas – ekonomikos skatinimas. Štai ministras ir suprato, kad gyventojai specialiai ignoravo renovacijos programą tik todėl, kad nenorėjo padėti valdžiai. Tai ne mano pasvarstymai ar bandymai suvokti aplinkos ministro mąstymą. Štai jo žodžiai: „Renovacijos tikslas – ne skatinti ekonomiką, o siekti efektyvaus energijos naudojimo. Programa nukreipta į gyventojų patogumą ir jų lėšų taupymą. Šiuo atveju sutaupo ne valstybė, o gyventojai.“
Šiuos žodžius išgirdę ekonomistai susiima už galvų. Tikrai sunku patikėti, kad ministras nesuvoktų, jog būstų renovacija iš tikrųjų galėjo būti Lietuvos juodasis arkliukas, kuriam gal būtų pavykę ištempti didelę dalį šalies ekonomikos. Dar ministras nesuvokia, kad ne piliečiai, bet būtent jis ir sužlugdė minėtą programą. Akivaizdu, kad šio ministro dienos jau suskaičiuotos. Tiesa, jeigu premjeras turi tikslą dar labiau sukompromituoti šią Vyriausybę, tai su aplinkos ministru tai padaryti bus daug lengviau.
Kita vertus, ir pats premjeras užsikrėtė ministro liga. Bet kokiu atveju abiem vyrams reikėtų dažniau palikti valdiškus mūrus, užsukti į pirmą pasitaikiusį gyvenamąjį namą ir pasikalbėti su ne atrinktais gyventojais. Gal tada jie atsargiau per žiniasklaidos priemones gėdintų žmones, kad šie nesirūpina šilumos energijos švaistymu per visas skyles ir langus. Manau, kad kiekvienas mūsų suvokiame, jog renovuoti namus reikėtų, kad tokiame name būtų patogiau gyventi, o ir sąskaitose matytume mažesnes sumas, tačiau premjeras ir jo remiamas ministras tikriausiai nesupranta, kad ne visi žmonės turi tokias galimybes. Kita vertus, renovuoti namai taupo ne tik šilumą, bet ir mažina valstybės priklausomybę nuo vienintelio žaliavų šaltinio, šiuo atveju nuo „Gazpromo“. Pasak ekonomisto Raimondo Kuodžio, jeigu pavyktų renovuoti visus numatytus namus, tai kasmet sutaupytume po 1 mlrd. Lt. Šie pinigai pasiliktų Lietuvoje ir čia būtų išleisti kitoms prekėms ar paslaugoms. Argi tai nesvarbu valstybei? Be to, renovuoti namai – tai ir geresnis estetinis vaizdas. Argi Vyriausybė tuo nesuinteresuota?
Be kita ko, renovuoti reikėtų ne tik namus, bet ir šilumines trasas, kuriomis namus pasiekia karštas vanduo. Kukliausiais duomenimis, šiuose dar sovietų laikais nutiestuose vamzdynuose prarandama apie 16 proc. šilumos. Kas už tai sumoka? Ne valstybė. Nors teigiama, kad gyventojai moka tik pagal namuose įrengtus skaitiklius, tačiau iš tikrųjų šilumos kaina nustatoma taip, kad būtų kompensuojami ir iki namų patiriami nuostoliai. Tačiau nei premjeras, nei ministras nekalba apie šiluminių trasų renovavimą ir bandymus šiems reikalams gauti ES paramą.
Yra ir daugiau argumentų, kurie net kietakakčius įtikintų, kad būstų renovavimas yra ne tik gyventojų, bet ir valstybės reikalas. Renovacijai būtų naudojamos šalyje gaminamos medžiagos, o jeigu tokios negaminamos, tai būtų galima organizuoti jų gamybą. Be to, būtų sukurta arba išsaugota daug darbo vietų ir daug šalies piliečių neemigruotų, jų uždirbti pinigai pasiliktų Lietuvoje, o kita dalis mokesčiais pasiektų valstybės biudžetą. Galiausiai ne mokesčių didinimas ir pensijų mažinimas, didėjant infl iacijai, o būtent namų renovavimas valstybės lėšomis būtų kur kas efektyvesnis būdas papildyti šalies biudžetą. Neabejoju, kad ir premjeras, ir ministras, savo asmeninėse sąskaitose turintys nemažas sumas, suvokia šiuos ekonomikos dėsnius, tačiau tik jie patys gali atsakyti, kodėl nesiryžo imtis šių darbų.
Albinas Čaplikas
