Vienas pradėjo, kitas baigia. Greit Lietuvos nebebus. Lietuvos vietoje galėsime statyti kančios ir paniekos kryžių.

Sakote Vytautas išsaugojo Lietuvai Žemaitiją?Bet juk ne kas kitas,o Vytautas ir atidavė Žemaitiją Kryžiuočių ordinui už tai,kad padėtų kovoti prieš savo brolius dėl aukščiausio posto!

Savo tikėjimo atsisakymas tikrai neišėjo Lietuvai į naudą, bet ką dar buvo galima padaryti? Na, negalėjom mes įveikti visos Europos - niekaip negalėjom. Todėl dievus reikėjo paaukoti vardan tautos. Ir čia tik Vytauto nuopelnas, kad toji auka neliko beprasmė - kad pavyko užbaigti karą su VO ir išsaugoti Žemaitiją. Supraskit, buvo tikėtinas ir toks scenarijus: Lietuva su dideliais lūkesčiais puola Lenkijai į glėbį, priima krikštą, tuo tarpu Europa krikšto nepastebi, o Lenkija ant Lietuvos nacionalinių interesų spjauna. Juk būtent taip viskas ir buvo maždaug iki 1408 m. Ir visai nedaug trūko, kad Lietuva per šitą sumaištį būtų galutinai praradus Žemaitiją (o paskui trubūt ir Aukštaitiją). Vytauto (beje, ir Jogailos) nuopelnas, kad jie privertė lenkus vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir prisidėti prie Lietuvos interesų apgynimo. Absoliuti dauguma visų laikų politikų, įskaitant dabartinius, apie tai gali tik pasvajoti.

Gerai, kad prisipažįsti, jog istorijoje nesigaudai.
Todėl tada geriau patylėk.

Tai tu ir nereligizuok istorijos.
Puikiai žinom, kad jokio dievo nėra ir tie žaidimai yra visiškas nulis.
O Vytauto laike Lietuva buvo pasiekusi patį aukščiausiąjį tašką - to niekas nepaneigs.
Jei tiek nesugebi suprasti, tai geriau tada patylėk.
Tuo labiau, kad pats prisipažįsti, jog istorijoje niekumiekajieš.:)

Lietuva! Tu tiek amžių praleidai garsiai!
Ir tiek mums davei milžinų!
Tu Vytauto didžio galybę matei,
Kad jojo tarp savo pulkų!
Kur tavo galia, garsi palikimais?
Kur ta senovė, brangi atminimais?
(...)
Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte?
Ar vien minėsme kaip savo jaunystę?

Lietuva! Tu tiek amžių praleidai garsiai!
Ir tiek mums davei milžinų!
Tu Vytauto didžio galybę matei,
Kad jojo tarp savo pulkų!
Kur tavo galia, garsi palikimais?
Kur ta senovė, brangi atminimais?
(...)
Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte?
Ar vien minėsme kaip savo jaunystę?

Sugriuvus Berlyno sienai Amerikos japonas Francis Fukyuama parašė knygą "Istorijos pabaiga". Po Lietuvos išeivijos istoriko Zenono Ivinskio mirties buvo išleista (1978 m.) jo "Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties". Kaip simboliška... Vytautui mirus, Lietuvos valstybės istorija baigėsi, lietuvių tauta daugiau jau nieko doro nepasiekė, tik ritosi žemyn, ėjo iš vienų okupantų rankų į kitas,išsigimė, o šiandien tapo teritorija Vokietijos ir Rusijos povandeninio dujotiekio statybos nuodingoms atliekoms suversti.

Tikrojo dievo? Kas čia per nesamonė?
"Aš negaliu pasakyti kas yra dievas, bet aš galiu pasakyti kas jis nėra" Jordan Maxwell. O jis tikrai nėra inkvizicija, kryžiaus žygiai, pedofilija, auksiniai kryžiai ir drabužiai, tie patys dievaičiai ir deivės, tik dabar vadinami šventaisiais, keleklupčiavimas, indulgencijos, gyvenimas pieš dievo sumanymą, ta yra be antrosios pusės ir vaikų, ir t.t.t.t....Ir dievišumas tikrai neatsipindi tavyje katalikę kai savo kaimynūs ir genetinius brolius išvadini vergais, pamiršdamas net tai ką tavo knyga rašo.

Sveiki, jūs taip ir nesuprantat ką aš noriu pasakyti, bet nieko tokio visi turime teisę į savo nuomonę, ir be to aš ir nesakau, kad mano nuomonė teisingiausia. Bet supraskit, tos dykvietės kurios buvo Vytauto prijungtos, tai anokia čia nauda Lietuvai. Bėda yra tai kad Vytautas mus prievarta apkrikštyjo ir mes praradome savo identitetą. O įkurtas Jėzuitų Universitetas parinko tokius žmones kurie geriausiai atspinėjo Vatikano kuriamą istoriją. Kodėl Vytautas nepadarė taip kaip Gediminas ir nesugebėjo pasakyti tokių žodžių Popiežiaus legatų pasiuntiniams Vilniuje, kad jis leidžia savo valstybėje Dievą garbinti rusams pagal savo apeigas, lenkams pagal savo papročius, „o mes [lietuviai] garbiname dievą pagal savo apeigas, ir visi turime vieną dievą“ (p. 129). Butent tai kad pagrindinis unversitetas buvo įkurtas Vatikano ir lemia dabartinį mūsų įstorijos suvokimą: 1) Savo istoriją skaičiuojame nuo kažkokio pedofilo apsilankymo ir nugalabyjimo 2) Mindaugą parsidavusį Vatikanui už jo karūną laikome savo tikru karaliumi, nors jis tos karūnos vėliau ir atsisakė 3) Vadovą ištrynusį mūsų identitetą, mes vadiname didžiuoju. Viskas tendencingai sudėliota. Aš tikiu, kad tiek Inga tiek Tomas, kuriuos begalo gerbiu už jų pasišventimą Lietuvos istorijos tyrinėjimui, padės mums visiems surastį tikrąją nepolitizuotą ir nereligizuotą Lietuvos istoriją. Tokią kuri iš tiesų atsakytų mums kas mes esame iš tiesų, o ne tai kuo mus nori matyti kiti.