na cia nevarykit ant pagoniu ! jus iskrypeliai ,zydiskos kiaules. kaip sauksi taip atsilieps!!!

geras, man patinka autoriaus rašymo stilius ir atskleisti užkuliai.

Tikiuosi, tavo klausimai nescholasiški?
Šv.Brunonas tikrai nėra susijęs su Vilniumi tiesiogiai, kaip ir daugelis kitų mūsų istorijos ir kultūros personažų, pav., Mindaugas, Treniota, Traidenis ir Vytenis arba Kristijonas Donelaitis su Liudviku Rėza, bet jų vardais Vilniaus gatvės pavadintos todėl, kad Vilnius ne šiaip sau miestas, o Lietuvos sostinė.
Lietuva yra pasaulietinė, o ne ateistinė valstybė, tad nieko blogo, kad šventųjų (šv. Kazimiero, šv. Jono etc.)vardais yra pavadintos kai kurios Vilniaus gatvės. Gali būti pavadintos ir kitų tradicinių konfesijų šventųjų vardais, kad ir tų tavo paminėtų Vilniaus stačiatikių kankinių (juolab kad jie buvo lietuviai), arba dar kitų. Ir dabar Vilniuje yra Gaono gatvė, ir kas čia tokio?
Katalikiškų pavadinimų visada bus daugiau, kadangi Lietuva visų pirmą yra katalikiška, ir tik po to - evangelikška, stačiatikiška, judėjiška, musulmoniška etc. šalis.
Jei Lietuvos totoriai turi kažkokį savo nusipelnusį ir kitur taip pat pripažintą religinį veikėją (kaip žydų Gaonas arba karaimų Šapšalas), tikrai neturėčiau nieko prieš, kad ir jo vardu būtų pavadinta kuri nors Vilniaus gatvė, ir kas gi čia tokio?

Šv. Brunonas su Vilniumi išties nesusijęs. Antra Lietuvos Respublika yra pasaulietinė valstybė ir katalikų šventųjų gatvės negali būti vadinamos. Jei taip trokštama šio gatvės pavadinimo, tada reikia Vilniuje vieną iš gatvių pavadinti ir trijų stačiatikių šventųjų vardais - Joano, Antono ir Eustacho gatvės, nes jie iš tikrųjų susiję su Vilniumi, antra ir svarbiausia: jei vienai konfesijai suteikiama teisė pavadinti gatves savo šventųjų vardais, vaidnai ir kitai konfesijai reikia suteikti teisę vadinti savo šventųjų vardais. Tasipogi Lietuvos Respublika tradicine religija savo teritorijoje pripažįsta sunizmo pakraipos islamą, vadinasi vieną iš Vilniaus gatvių reikia pavadinti ir musulmonams svarbiu vardu, nes pasikartoju tradicinės reiligijos Lietuvos Respublikoje yra nediskriminuojamos ir suteikiamos vienodos teises.

Jei kur klystu prašau parodyti. Ačiū.

Rainys to St.Algis(2009-04-27 09:32:00):
,,Nėra ir niekad nebuvo "senovinio lietuvių tikėjimo"- buvo viso labo vietinė pagonybės (taigi šamanizmo) atmaina."

Žinoma, kas ne su mumis, tas prieš mus. Bet kokia savarankiška kultūra yra tiesiog laukinė. Kaip tai krikščioniška.Ar puikybė sykiais nėra didžiausia nuodėmė ?

Visi žino, kad Melianas saugume žmonėms badė akis ir kitaip kankino, o dabar - didelis katalikas.

Tikrai rimtos problemos patį kankina. O kad Algirdas galėjo sudeginti Maskvą ir to nepadarė - tai jau nusikaltimas prieš žmoniją.
Gal tikrai kitaip visa pasaulio istorija pasisūktų.Ir tau gal protinė sveikata nesutriktų.

Sakai aš ateistas ir satanistas? O iš ko spręndi? Pagal savo žydišką auklėjimą tau taip išeina?
Mano Dievas ne piemenėlis, leidžiantis deginti archyvus ir žūdyti žmones. Gal net iš bumblauskų ir Co žinai, kad Algirdas keleta kartų galėjo Maskvą su žemem sulyginti, bet to nepadarė, nes jo Dievas jam to neleido. Kaip elgėsi įvairių pakraipų žydkrikščionys panašiais atvėjais tikiuosi žinai pats. Tai dabar ir palyginkim - kuris iš mūsų satanistas. Ar aš, kuris nori garbinti Dievą, kuris nepritaria nusikaltimams, ar tu, kurio dievas leidžia viską? Pasižiūrėk į veidrodį, ar rageliai dar nesimato?
Švaistytis tokiais kaltinimais juk irgi žydas leidžia, nors pamaldžiai susidėjęs rankutes žiūri į dangų ir prašai jo pagalbos savo šmeižtams, paniekai, melams, apgavystėms. O kur gi tavo išgirtąsis dvasingumas? Tavo "dvasingumas" žydiškas. Tikras dvasingumas visai kitoks, kurio tu nepažysti. Niekas tavęs su juo nesupažindino. Ponas esi homo sapiens žydiškai. Žydai fiziškai apipjaustomi, kad taptu tik "aukso veršio" garbintojais, o pats ir be apipjaustymo jau esi suluošintas materialistas be krislelio dvasingumo.

Mūsiškių istorikų požiūris į tikybą tikrai keistokas. Kad tarybiniais laikais lietuvių tikyba buvo paviršutiniškai aukštinama kitais tikslais tai turbūt, bet dabar į ją žiūrėti per „netarybinius“ akinius, taip tarybinių laikų „blogiu“ pagrindžiant krikščionybės „gėrį“ atrodo gan paika. Daug ką pasako ir „tikro“ Dievo paminėjimas. Pažangos sąvoka taip lengvabūdiškai švaistytis irgi vargu ar derėtų (ką gi ji reiškia? Ta pati Tarybų Sąjunga irgi ne be mokslo ir kitų rašytinių šviesybių radosi). Ar nebuvo, pvz., Gediminas savo laiškuose itin šiuolaikiškas? Ar kam nors to reikėjo? Žodžiu, gan dažnai samprotaudami apie šiuos laikus atrodote šventesni už patį popiežių.

MARTINKONIS jau seniai daro geda savivaldybei, o pirmiausia-savajai liberalu partijai. Matyt, tie jo milijonai partijai svarbesni uz jo nuolatinius 'pasisiukslinimus'. O jis pats turi begemoto oda, matyt.