Patys to nežinodami, savo organizme „nešiojame“ dešimtis pavojingų medžiagų, kurių įtakos išvengti kol kas neįmanoma, rodo Baltijos aplinkos forumo (BEF) atlikto tyrimo rezultatai.
„Dalis medžiagų jau yra uždrausta. [...] Tačiau jų aplinkoje vis dar aptinkame. Taip yra todėl, kad jos buvo labai paplitusios ir yra labai patvarios. Tai reiškia, kad medžiagos kaupiasi aplinkoje ir neskyla į nepavojingus junginius. Kita problema – pavojingos, bet dar neuždraustos medžiagos. [...] Jos mus supa – jų yra aplinkoje, daiktuose, dulkėse, ore, maiste, kosmetikoje ir taip toliau“, – LRT radijui teigė BEF cheminių medžiagų ekspertė Justė Buzelytė.
BEF 10 savanorių kraujyje ieškojo pavojingų cheminių medžiagų. Šiuo tyrimu buvo siekiama atkreipti dėmesį į platų jų naudojimą kasdieniuose gaminiuose.
ES finansuoto tyrimo metu ieškota trijų medžiagų grupių: ftalatų, kurie naudojami plastmasės gaminiuose, kvepaluose ir statybinėse medžiagose; degumą mažinančių medžiagų, kurios naudotos elektronikos prietaisuose, balduose ir tekstilės gaminiuose; perfluorintų junginių, kurie naudojami neprisvylančiuose induose. Iš viso tirtos 28 medžiagos, o savanorių kraujyje rasta 15 iš jų. Lietuvoje toks tyrimas buvo atliktas pirmą kartą.
„Iš viso ištyrėme 67 gaminius, dulkių mėginius ir t.t., todėl rezultatų pateikimas užtruko“, – sakė J. Buzelytė.
Visko neatsiminsi, bet domėtis būtina
Viena iš 10 savanorių buvo LRT žurnalistė Živilė Kropaitė. Ji teigia, kad rezultatai nenustebino, tačiau neslepia, kad nuteikė nemaloniai
„Jau prieš duodant kraują organizatoriai sakė, kad tų pavojingų medžiagų mano kraujyje tikriausiai bus rasta. [...] Labiausiai norėjau palyginti savo ir kitų savanorių rezultatus, sužinoti, nuo kuo jie priklauso. [...] Mintis, kad mano kraujyje rasta pavojingų medžiagų, tikrai nelabai maloniai nuteikė“, – pasakojo Ž. Kropaitė.
Anot žurnalistės, tyrimo rezultatai tikrai neprivers agituoti prieš nenatūralią kosmetiką ar neprisvylančias keptuves, bet paskatins netingėti atkreipti dėmesį į perkamo produkto sudėtį.
„Kas labiausiai įsiminė, ką jau darau, darysiu ir ką gali daryti kiekvienas – net jeigu nesupranti, neprisimini pavadinimų, į etiketes verta žvilgtelti bent jau trumpam, nes taip gali pamatyti medžiagų, kurios surašytos ant etiketes, kiekį. Kuo mažiau visko išvardinta – tuo didesnė tikimybė, kad tas produktas yra natūralesnis arba geresnis“, – teigė LRT žurnalistė.
Jos nuomone, jeigu rūpiniesi savimi, kartais būtų iš tiesų naudinga pasirinkti natūralius produktus vietoje cheminių priemonių.
„Reikia domėtis tuo, kas tave supa, ką tu perki. [...] Gamintojai turi informuoti apie produkto sudėtį. Tai – kiekvieno žmogaus teisė.“, – sakė Ž. Kropaitė.
Prognozėse – vėžys, hormonų apykaitos sutrikimai
J. Buzelytė pasakoja, kad beveik visų savanorių rezultatai buvo daugmaž panašūs ir jie iš tiesų nedžiugina. Anot ekspertės, medžiagų patekimo į organizmą išvengti beveik neįmanoma, nes jos mus supa nuolat. O net ir tos, kurios jau uždraustos, sunkiai suyra ir dar ilgai išlieka aplinkoje.
„Poveikis priklauso nuo lyties, nuo amžiaus, nuo medžiagų apykaitos ir t.t. Tyrimai rodo, kad medžiagos ardo endokrininę sistemą, tai reiškia, kad veikia kaip sintetiniai hormonai ir trikdo natūralių hormonų funkcionavimą. Nemažai jų siejamos su vėžiniais susirgimais, ligos progresavimu. Kalbant apie moteris, šios medžiagos siejamos su sutrikusia ovuliacija, lytinių hormonų gamyba ir netgi krūties vėžiu“, – neigiamą poveikį vardino J. Buzelytė.
Ekspertė priduria, kad būtina imtis priemonių ir pakeisti susidariusią situaciją.
„Po tyrimo toliau dirbsime su visuomene, šviesime. Bendraujame su verslininkais, skatiname juos atsakingai rinktis parduodamus gaminius. Taip pat su politikais ir įvairiomis institucijomis diskutuojame, kaip pagerinti situaciją“, – sakė J. Buzelytė.
Išsamesnę informaciją apie pavojingas chemines medžiagas galite rasti tinklalapyje pagalvok.lt.
LRT radijo laida „Ryto garsai“
