Balsas.lt klausė nuomonės apie dabartinio parlamento darbą opozicijos atstovės Loretos Graužinienės, valdančiųjų atstovo Arvydo Anušausko bei politologo Antano Kulakausko ir prašė juos įvertinti Seimo darbą dešimtbalėje skalėje. Dešimtuko Seimui nedavė niekas.
L. Graužinienė: daug chaoso įnešta
Loreta Graužinienė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pasak L. Graužinienės, vertinti nėra ko, kadangi nieko gero nėra nuveikta. „Daug chaoso iš valdančiųjų pusės įnešta, ir į mokestinę sistemą, ir į pačią ekonomiką. Ekonomika buvo sujaukta, Seimas buvo labai margas, todėl norėtųsi, kad kitas Seimas būtų darbingesnis, kad ateitų daugiau valstybės valdymą išmanančių žmonių“.
Darbietei buvo nelengva įžvelgti pozityvo Seimo darbe: „Paprastai pozityvo niekas neprisimena, jis greit užsimiršta, bet Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vadovavimas Seimui buvo pozityvus, vertinu teigiamai jos kaip Seimo pirmininkės darbą. Kiekvienas komitetas nudirbome nemažai darbų, kurie galbūt nesukėlė ypatingo sąmyšio valstybėje, bet buvo reikalingi, ir įstatymų projektai, ir ta pati parlamentinė kontrolė, daug dirbome toje srityje, bet kad Lietuvos žmogui būtų geriau gyventi, tai nepasakyčiau po keturių metų“, - konstatavo ji.
Pasak jos, valdantieji keturis metus dirbo pagal Vyriausybės programą, tai bendro tikslo Seimas kaip ir neturėjo, todėl Seimą bendrai vertinti yra sudėtinga. “Nelabai turiu ką vertinti iš esmės. Norėtųsi, kad ateinantys keturi metai būtų produktyvesni", - sakė ji.
Kaip Audito komiteto pirmininkė, L. Graužinienė išreiškė norą, kad pagaliau Vyriausybė atneštų darbo apmokėjimų sistemų sutvarkymo įstatymus, tačiau, pasak jos, vilties yra mažai.
10 balų sistemoje kadencijos darbą L. Graužinienė įvertino 6.
A. Anušauskas: buvo padaryti reikalingi žingsniai
A. Anušauskas (nuotr. Elta)
Arvydas Anušauskas tikino, kad nepaisant visų neigiamų pasisakymų, nepaisant viso to, ką rodo kelių metų patirtis, posakis žingsnis po žingsnio yra realybė.
„Buvo padaryti reikalingi žingsniai ir skaidrinant Lietuvos politinį gyvenimą, ir ekonominį, ir kovą su šešėliu, ir antikorupcinius įstatymus, tokius kaip turto konfiskavimas, jeigu tai nėra pagrįsta pajamomis, turiu galvoje ir partijų finansavimo įstatymo pakeitimus, kai atsisakyta juridinių asmenų paramos, ir be abejo nepaisant visų kontraversiškų dalykų kovą su korupcija“, - vardijo jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas akcentavo darbus, kurie nudirbti jo atstovaujamoje srityje.
„Mes pakeitėme nacionalinę kovos su korupcija programą, nudirbome nemenką įstatymų pakeitimo darbą, kurį pirmiausia turi atlikti Seimas. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir už žvalgybą atsakingos institucijas naujame projekte išskiriamos į atskirą įstatymą, operatyvinės veiklos įstatymo nelieka, atsiranda kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos įstatymai. Mes aiškiai išeiname iš sovietmečio paveldo, t.y. paveldėtos situacijos, kai visos institucijos, net atsakingos už žvalgyba, galėjo užsiimti ikiteisminiais tyrimais, juos inicijuoti, užsiimdavo tuo, kuo savo laiku užsiimdavo nedemokratinėse valstybėse esančios specialios tarnybos. Mes iš tos situacijos išeiname ir kontrolės mechanizmų įdedame daugiau“, - gyrėsi A. Anušauskas.
Politikas džiaugėsi, kad pirmą kartą per tiek metų buvo paskelbta VSD ataskaitos viešoji dalis, tam tikra apžvalga, kas nuveikta, apie operatyvinių užduočių skaičių paskelbta statistika. Pasak jo, tai yra labai svarbu, nes būtina pagaliau išeiti iš tos mitų ir gandų situacijos, kai kalbama apie totalinius sekimus ir visa kita. „Kai platinami mitai rezultatas atsisuka prieš pačias teisėsaugos institucijas, nes jų galimybės yra iš tikrųjų labai ribotos, bet kai platinamas mitas, kad jos viską gali, galiausiai viskas atsisuka prieš jas pačias ir pasitikėjimą jomis, kitas dalykas – finansavimas jų nedidėja“, - paaiškino jis.
A. Anušauskas apgailestavo, kad šis Seimas jau tikriausiai nebesuspės įvesti visuomenės teisėjų teismuose, tačiau prisipažino, kad rudenį „sirgs“ už privačios detektyvinės veiklos įstatymą ir tikisi, kad pavyks jį priimti ir reglamentuoti privačių asmenų vykdomą informacijos rinkimą, kuris iki šiol niekaip įstatymais neapibrėžtas.
10 balų sistemoje A. Anušauskas Seimo darbą įvertino tvirtu 7 - 8, kadangi buvo susidurta su sudėtingomis situacijomis.
A. Kulakauskas: skandalai mažino darbo kokybę
A.Kulakauskas (ELTA nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Politologo Antano Kulakausko nuomone, dabartinis Seimas nedaug skiriasi nuo ankstesnių Seimų.
„Žiniasklaidoje susiformavo nuostata, kad skiriasi į blogąją pusę. Dauguma sprendimų, kurių labai reikėjo dabartinei valdžiai, Seimas priėmė. Kokybės klausimu nėra kuo nors išsiskiriantis jis. Mano supratimu, buvo tokių skandalų, kurie šiek tiek mažino darbo kokybę, bet neišsiskyrė. Jei kas nors pakeltų ansktesnę spaudą, kaip rašė apie ankstesnius Seimus, ir pabandytų sudėlioti, būtų panašus vaizdelis“, - svarstė jis.
Vertindamas Seimo darbą, A. Kulakauskas tikino, kad būtina atsižvelgti į tai, kad įstatymai priklauso nuo Seime susiklosčiusios daugumos, o ne apskritai Seimo visumos. „Jeigu seimo narys nepriklauso daugumai, jis gali inicijuoti įstatymų, registruoti juos, juos svarstyti, bet jei netinka daugumai, jie būna nepriimti. <...> Ši Seimo dauguma nebuvo idėjiškai vienalypė, daugelis įstatymų, kurių norėjo konservatoriai, nebuvo priimti, ir atvirkščiai“, - teigė politologas.
Pašnekovo manymu, žmonių gyvenimo blogumas ar gerumas priklauso ne nuo Lietuvos ir Seimo, bet labiau nuo tarptautinės, ekonominės padėties, ekonominės ir finansinės pasaulio ir Europos Sąjungos politikos. "Lietuvoje valdžia nerado optimalaus kelio, tenkinančio mažiau pasiturinčių žmonių interesus, labiau orientavosi į verslą, ir didįjį verslą, ir subalansavo taip, kad nepaisant ekonomikos kilimo, bėgimas iš Lietuvos nemažėja.
10 balų sistemoje politologas Seimo darbą įvertino 6.
