Kai kurių daugiabučių administratoriai iki šiol nėra pateikę ir reikiamų dokumentų, liudijančių, jog šildymo sistema name yra tinkamai paruošta šildymo sezonui ir atlaikys didžiuosius šalčius.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, vasario mėnesį į Lietuvą atkeliavę šalčiai kirs ne per visų daugiabučių gyventojų kišenes.
Dauguma daugiaaukščių prastos būklės
„Sąskaitos už šildymą bus didelės tiems, kurių namai yra nesandarūs. Tad tokiuose namuose gyvenantys, turėtų ne kaltinti šilumos tiekėjus, o geriau susirūpinti, kaip savo name sumažinti šilumos suvartojimą,“ - tv3.lt teigė. V. Stasiūnas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, iš viso Lietuvoje yra apie 17 800 daugiabučių gyvenamųjų namų (700 tūkst. butų), aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma.
Anot V. Satsiūno, vis dar didžioji dalis daugiabučių yra seni ir prastos būklės. Net 3000 namų (118 tūkst. butų) būklė yra itin prasta, o apie 10 400 namų (409 tūkst. butų) yra seni, sovietinės statybos, neapšiltinti daugiabučiai. Tokiuose namuose gyvenantys už šilumą ir moka daugiausiai.
Norėdami sulaukti kur kas mažesnių sąskaitų, gyventojai nebūtinai turi laukti pilnos namo renovacijos.
„Valstybiniu mastu turėtų būti skatinama dalinė senų Lietuvos daugiabučių renovacija – vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymas bei šildymo sistemos subalansavimas nešiltinant sienų. Tai leistų gyventojams pradėti taupyti šilumą anksčiau, nelaukiant ilgo kompleksinės daugiabučių renovacijos proceso pabaigos,“ teigia V. Stasiūnas.
Šiuo metu Lietuvoje iš dalies modernizuoti yra tik apie 1200 namų (47 tūkst. butų) ir tik apie 1800 namų (71 tūkst.butų) yra pilnai atnaujinti.
Naujos statybos arba pastatyti po 1993 metų Lietuvoje yra apie 1440 namų (57 tūkst.butų).
Kas už šilumą moka daugiausiai?
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasario mėn. yra 5,21 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su sausio mėn., yra nežymiai didesnė (0,39 proc.). Per metus (2017 m. vasaris/2018 m. vasaris) vidutinė šilumos kaina didėjo 6,98 proc.
Tarp 5 didžiųjų šalies miestų vasario mėnesį už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Kauno gyventojai.
Palyginus su sausio mėn., vasarį AB ,,Šiaulių energija" vartotojams šiluma brango 1,6 proc. 2017 metų vasarį lyginant su 2018 metų vasariu – kaina didėjo 7,77 proc.
AB ,,Panevėžio energija" vartotojams šiluma brango 0,57 proc. Palyginus šių metų mėnesį su pernai - kaina didėjo 1,54 proc. Vilniaus miesto vartotojams, kuriuos dabar aptarnauja AB „Vilniaus šilumos tinklai", šiluma brango 0,22 proc. 2017 metų vasarį palyginus su 2018 metų vasariu – kaina didėjo 16,29 proc.
AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 0,19 proc. Palyginus šį laikotarpį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – kaina didėjo 11,91 proc.
AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams vasario mėnesį, palyginus su sausio mėnesiu, šilumos kaina sumažėjo 0,88 proc. Tačiau lyginant šį mėnesį su praėjusių metų vasariu – kaina didėjo 7,05 proc. nuotrauka SILUMA
Lietuvoje vasario mėnesį mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,39 ct/kWh su PVM), o didžiausia – Biržų rajone (9,49 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai.
Atsižvelgiant į vis krintančią oro temperatūrą, šilumininkai skaičiuoja, kad už vasario mėnesį, pavyzdžiui, vilniečiai gali sulaukti ir 8 proc. didesnių sąskaitų.
Pireš šildymo sezoną sistemos patikrinimai
AB Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo direktorius Vilmantas Markevičius teigia, kad kol kas didžiuosius šalčius šildymo sistemos atlaikė – gedimų neužfiksuota.
„Šilumos tiekimo tinklai prieš šildymo sezoną yra išbandomi hidrauliniu būdu. Jeigu atliekant bandymą atsiranda defektai, jie remontuojami. Tokiu būdu šilumos tinklai paruošiami kiekvienam šildymo sezonui,“ - tv3.lt teigė V. Markevičius.
Tačiau šie darbai dar negarantuoja, kad šildymo sezono metu, nesklandumų daugiabučiuose nekils. Pastarųjų šilumos tiekimo sistema turi pasirūpinti namą administruojanti bendrovė.
„Už daugiabučių namų vidaus šildymo sistemas ir karšto vandens sistemą atsako namo valdytojas, administratorius. Jiems iki kiekvienų metų rugsėjo 15 dienos, daugiabučio karšto vandens ir šildymo sistemos prižiūrėtojas turi atlikti nustatytus, tam tikrus darbus ir apie tų darbų įvykdymą privalo informuoti to namo administratorių. Pateikti jam aktą. Kai namo valdytojus gauna minėtą dokumentą, jo kopiją turi pateikti mums – šilumos tiekėjams,“ - aiškina V. Markevičius.
Neaišku, ar visi daugiabučiai tinkamai pasirengę šildymo sezonui
Tačiau nustatytų terminų ne visi laikosi. Kai kurie namų administratoriai iki šiol reikiamų dokumentų nepateikė. Tad galima prielaida, jog ir darbai prieš šildymo sezoną nebuvo atlikti.
„Nors jie tai privalo padaryti laiku, tačiau dokumentų kopijas pateikia ne visi. Pagal mūsų turimą informaciją, tai prieš šį šildymo sezoną, iki rugsėjo 22 dienos, kuomet jau suėjo terminas per kurį turėjo būti atlikti darbai ir pateikti dokumentai mums iš 4702 pastatų, kur yra šilumos punktai, buvo pateikti tik 1527 parengties aktai. Vėliau, spalio 6 dienai, jau turėjome 3217. Nors ir gerokai daugiau – tačiau toli gražu ne visi dokumentus pateikė,“ - situaciją komentavo Vilniaus šilumos tinklų atstovas.
Negavus šių dokumentų, šilumos teikti vartotojams negalima.
„Iš principo, neturint parengties akto, šilumą vartotojams tiekti net yra draudžiama. Bet tai daugiabučiams netaikoma, nes jie privalo gauti šildymą. Tačiau galime sakyti, kad mes nežinome, ar šilumos sistema daugiabučiuose, iš kurių administratorių nesulaukėme parengties aktų – yra tvarkingi ir tinkamai paruošti šildymo sezonui,“ - teigia V. Markevičius.
Pašnekovas įspėja, jog dėl įvairių šildymo ar karšto vandens tiekimo gedimo, gyventojai visų pirma turi informuoti namą administruojančią bendrovę.
